Persileidimas. Ar įmanoma sustabdyti? (9)

Kaip manote, koks yra geriausias „vaistas“, jei kyla grėsmė persileisti? Geriamieji vaistai? Leidžiamieji vaistai? O gal lovos režimas? Atsakymas – šiame straipsnyje.

Konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras gydytojas akušeris ginekologas Gediminas Mečėjus

Dažniausi mitai

Mitas. Svarbiausia – pastoti.

Šiandien jau nebe tie laikai, kai moterys gimdo po penkiolika kartų. Gimdoma po vieną ar kelis kartus, todėl tie nėštumai ir vaikai labai brangūs. Sakyčiau, nėštumas mistifikuojamas ir kai pastojama, reta galvoja apie tai, kad jis gali būti nesėkmingas. Persileidimų pasitaiko gana dažnai. Nėštumas – tokia būsena, kurios mes, medikai, nelabai galime nulemti. Negalime lemti, kokia genetinė informacija perduodama tą akimirką, kai spermatozoidas susilieja su kiaušialąste. Negalime lemti, kaip ląstelės prisitvirtins gimdoje. Kaip tik tai ir yra dažniausios persileidimo priežastys: gamtos (genetinės) klaidos ir jei netinkamai pasiruošiama prisitvirtinti prie moters gleivinės. Persileidimus gali paskatinti ir gimdoje esantys polipai bei miomos. Taip pat gimdos vystymosi anomalijos (gimdos pertvara ir kt.).

Mitas. Nėštumas, kai kraujuojama, baigiasi persileidimu.

Tyrimai rodo, kad jei nuo nėštumo pradžios moteris pakraujuoja, 80 proc. nėštumų išsilaiko ir baigiasi gimdymu. Vadinasi, iš penkių keturi baigiasi laimingai ir tik vienas persileidimu. Įstatymu numatyta, kad persileidimu vadinamas nėštumo, kuris nutrūksta iki 21 savaitės ir šešių dienų, o po 22 savaičių – priešlaikis gimdymas.

Mitas. Persileidimo neįmanoma nepastebėti.

Daugiausia persileidimų įvyksta labai anksti, pirmą mėnesinių dieną. Kiaušialąstė susitinka su spermatozoidu, įvyksta apvaisinimas, bet būsimas vaisius neįsitvirtina gimdoje ir pasišalina su mėnesinėmis. To moterys ir nesužino, na, nebent, jei labai planuoja nėštumą ir praėjus po apvaisinimo maždaug 10 dienų daro kraujo arba šlapimo tyrimą.

Mitas. Gresiantį persileidimą galima sustabdyti.

Kuo toliau, tuo labiau naujausios medicinos mokslo studijos patvirtina, kad priemonių sustabdyti persileidimą nėra. Norėčiau būti Dievas, duoti nėščiajai tabletytę ir pasakyti: „Išgerk ją ir išnešiosi sveiką vaiką.“ Deja, tai neįmanoma. Nėra priemonių, kurios sustabdytų persileidimą. Jeigu yra, jos labai trumpalaikės ir abejotinos. Kai tai pasakau pacientėms, būna, jos nuvažiuoja kitur, kur skiria lašelinę. Kyla nepasitenkinimas: „Ten mane „gydė“, o jūs – nusikaltėliai ir žudikai.“ Moteris pateko į tų keturių laimingųjų iš penkių gretas, tačiau nepagalvojo, kad visos papildomos priemonės turi šalutinį poveikį. Jos nėštumas nieko nedarant galėjo išsilaikyti pats, bet įsikišus ir skyrus vaistų didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Jeigu koks gydytojas nėštumo pradžioje dėl gresiančio persileidimo skiria vaistų, žinokite, tai – placebas.

Mitas. Pasirodžius kraujingų išskyrų reikia skubiai važiuoti į ligoninę.

Jeigu atsiranda kraujingų išskyrų, rudų ar šviesesnių, į ligoninę važiuoti nebūtina. Užtenka artimiausią darbo dieną pasirodyti nėštumą prižiūrinčiam gydytojui poliklinikoje. Jis pažiūrės, plaka širdutė ar ne. Moteriai, kuri be gydytojo siuntimo atvažiuoja į ligoninę aštuntą savaitę nėščia su penkiais kraujo lašais, gali tekti susimokėti už konsultaciją. Tai nėra būtinosios medicinos pagalbos paslauga, kai moteriai gresia nukraujuoti. Į ligoninę skubiai reikia važiuoti tada, kai per nėštumą kraujuojama labai gausiai, daugiau kaip per mėnesines, yra krešulių. Jei moteriai tik „pateplioja“, o vaisiaus širdutė plaka, pasakome, kad niekuo padėti negalime, reikia tikėti ir laukti, kad viskas būtų gerai. Gal nustos kraujuoti, nebus vaisiaus apsigimimų ir moteris išnešios sėkmingai, o gal tai nesiliaus ir įvyks persileidimas. To mes nežinome. Bet guldyti į ligoninę nėra prasmės.

Mitas. Gresiant persileidimui visą nėštumą reikia praleisti ligoninėje.

Niekur civilizuotame pasaulyje taip nėra. Lankiausi didžiausiose Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos klinikose. Kai kuriose iš jų priimama po 5 tūkst. gimdymų per metus, yra didesnės už mūsų universitetines klinikas, o lovų, skirtų nėštumo patologijoms, ten penkios. Niekas gresiančių persileidimų negydo, nes tam nėra priemonių. Tik pas mus nuo sovietinių laikų likę didžiausi nėštumo patologijos skyriai, kuriuose moterys saugo savo nėštumus.

Mitas. Prieš dvidešimt metų gresiantis persileidimas buvo sėkmingai gydomas.

Tarybinis mokslas manė, kad persileidimus galima „pagydyti“ ir išsaugoti nėštumą. Buvo skiriami hormoniniai preparatai, tam tikros tabletės, mažinančios gimdos susitraukimus net ir esant nedideliam nėštumui. Buvo skiriamas vitaminas C. Dabar taip gydyti būtų nesąmonė, panašiai, kaip pasiūlyti pacientei suvalgyti picą: „Suvalgysi šitą picą ir nėštumas išsilaikys.“ Efektas būtų tas pats.

Mitas. Gresiant persileidimui skiriami magnio preparatai.

Jau 10 m. diskutuojama, ar reikia naudoti magnį priešlaikiam gimdymui sustabdyti. Nuo per didelės magnio dozės minkštėja vaisiaus smegenys, ypač jei vartojamos ankstyvuoju nėštumo metu, kai formuojasi vaikučio smegenys. Magnis naudojamas tik tada, kai yra nėštumo sukelta hipertenzija ir gresia traukuliai, pvz., esant preeklampsijai. Tokių rekomendacijų laikosi išsivysčiusių šalių medikai. Pas mus vos ne kiekviena pastojusi moteris iš pirmo apsilankymo pas ginekologą išeina su magnio preparatų receptu. Taip spekuliuojama nėščiomis moterimis. „Jeigu norite susilaukti sveiko vaiko, vartokite magnį.“ Kuri moteris nenorės sveiko vaiko. Jeigu būtų siūlymas, kad norint išvengti persileidimo reikia kasdien po 10 minučių pastovėti ant galvos, manau, dauguma išbandytų ir tai.

Mitas. Gresiantį persileidimą gydo vaistai.

Įvairiais laikotarpiais persileidimams stabdyti buvo naudojami preparatai, kurie vėliau būdavo su trenksmais uždrausti, nes paaiškėdavo jų šalutinis poveikis. Šiandien nėštumo pradžioje dažnai skiriamas duphastonas, sintetinis progesteronas. Niekas nedaro tyrimų, trūksta moteriai progesterono ar ne, skiriama tiesiog šiaip. Yra duomenų, tiesa, jie moksliškai ne iki galo patikimi, kad jei moteris per nėštumą vartojo duphastoną ir nešioja berniuką, šis ateityje gali turėti vaisingumo bėdų.

Mitas. Įvykus persileidimui būtina gimdos valymo procedūra.

Jeigu moteriai diagnozuojamas nesivystantis nėštumas (nėra vaisiaus širdies veiklos), galimos dvi baigtys: po kiek laiko gali pradėti kraujuoti ir ji viską iškraujuos arba gali tekti daryti procedūrą. Jei nėštumas nedidelis – 5-6 savaitės, gal ir nebūtina vykti į ligoninę. Jeigu nėštumas 8-10 savaičių, tikimybė, kad moteris labai gausiai kraujuos, gimda visiškai neišsivalys, bus reikalingas medicininis įsikišimas. Mūsų ligoninėje per metus dėl nėštumo rūpesčių (nesivystančių nėštumų, persileidimų) atliekama apie 300 procedūrų.

Mitas. Persileidusi moteris gali pastoti jau kitą mėnesį.

Griežtos rekomendacijos, kada geriausia pastoti po persileidimo, nėra. Yra toks praktinis pastebėjimas, kad kuo greičiau po persileidimo pastoja moteris (mėnuo, du), tikimybė, kad vėl nepasiseks, didesnė. Manoma, kad gerai luktelėti 4-6 ciklus iki kito nėštumo.

Mitas. Įvykus persileidimui reikia išsamių sveikatos tyrimų.

Po pirmo persileidimo nereikia nieko tirtis. Tai atsitiktinumas, užmirškite jį ir nesukite sau galvos. Antrąkart persileidusiai galima tirtis. Pirmiausia, ar nėra gimdos anomalijų (polipai, miomos ir pan.), taip pat atlikti kraujo tyrimą dėl antifosfolipidinio sindromo. Įvykus persileidimams genetiniai tyrimai retai naudingi. Genetikos centre prasminga tirtis, jei šeima augina vaiką, turintį sklaidos trūkumų arba giminėje yra sergančiųjų genetikos ligomis. Toksoplazmozės, citomegalo, uroplazmos infekcijos nėra tiesioginės persileidimų priežastys, tačiau jos gali lemti gimdos būklę.

Mitas. Po vėlai įvykusio persileidimo galima pasiimti ir palaidoti vaisių.

Įstatymu apibrėžta, kad iki 22 savaičių nėštumo nutrūkimas yra persileidimas, o po 22 savaičių – gimdymas. Tik tada vaikas įrašomas į registrą kaip pilietis, kurį galima laidoti. Jei persileidimas įvyksta iki 22 savaitės, privalome viską siųsti histologiškai ištirti į patologijos anatomijos skyrių. Man yra buvę ne kartą, kad tėvai dažnai sako norį palaidoti, tačiau mes turime laikytis įstatymo, nors tėvams ir atrodome žvėrys.

Mitas. Gresiant persileidimui nėra jokios pagalbos.

Ką galime rekomenduoti moterims? Pirmiausia neprarasti geros nuotaikos ir tikėti, kad viskas bus gerai, nes 4 iš 5 atvejų baigiasi gerai. Jeigu moteris pradės nervintis ir rautis plaukus, nervinė, psichinė įtampa gali sukelti persileidimą. Reikia suprasti, kad labiau nei tabletė padeda moters psichologinis pasiruošimas. Dažnai jau kalbėdamas su nėščiąja matau, kaip bus. Kai šypsodamasi sako: „Man, gydytojau, viskas bus gerai“, tikrai bus viskas gerai.