Mokslininkai, tyrę paukščių gripo virusą, buvo priversti stabdyti savo bandymus, nes baiminamasi, kad jų sukurta nauja gripo atmaina gali paplisti už laboratorijos ribų.
Atrodo, kad gausūs fantastiniai filmai apie mokslininkų sukurtus virusus, kurie netyčia ar padedami teroristų „išsprūdo“ už laboratorijos ribų ir ėmė masiškai naikinti žmoniją, mūsų sąmonėse paliko gana stiprų pėdsaką. Todėl paniškai bijoma panašių biologinių bandymų ir reikalaujama maksimalaus jų saugumo. Kita vertus, ką gali žinoti, ar tikrai ta baimė yra be pagrindo?
Paukščių ir kiaulių gripo virusai jau ir taip yra tapę naujaisiais pasaulio baubais. O jei šiuos virusus dar labiau modifikuotume?
Būtent tai ir buvo padaryta, eksperimentuojant su H5N1 tipo, arba paukščių gripo, virusu. Bandymus darė dvi mokslininkų komandos: Nyderlanduose Roterdamo „Erasmus“ medicinos centre ir JAV Viskonsino universitete, Medisone. Tačiau JAV biologinio saugumo ekspertai nutarė 60 dienų pristabdyti atliekamus tyrimus, motyvuodami tuo, kad reikia išsiaiškinti, ar jie yra pakankamai saugūs, praneša „The New York Times“.
Tai gana išskirtinis atvejis biomedicininių tyrimų istorijoje – pastarąjį kartą toks moratoriumas buvo paskelbtas tik nuo 1974 iki 1976 m., kai reikėjo priimti sprendimą dėl DNR tyrimų.
Ekspertų nerimą sukėlė tai, kad mokslininkai sukūrė naują, kur kas labiau užkrečiamą paukščių gripo formą, kurios padedami tikėjosi išsiaiškinti viruso veikimo principą ir kartu būdus, kaip užkirsti kelią jo plitimui.
Šį virusą žmonėms perduoda paukščiai ir labai retai jis perduodamas žmogaus žmogui. Kodėl tai nutinka? Kokios mutacijos turi įvykti, kad jis taptų užkrečiamas? Tikėdamiesi atsakyti į šiuos klausimus, kai kurie mokslininkai pradėjo eksperimentuoti su paukščių gripu, dirbdami su šeškais, nes jų ligos eiga yra panaši į žmonių.
Naujieji tyrimai jau atskleidė kai kurių netikėtų dalykų. Tarkim, iki šiol buvo teigiama, kad paukščių gripas oru neplinta. Neseniai Roterdamo ir Medisono komandos pranešė, kad pagaminę viruso H5N1 formą su mutacijomis, jie leido jam plisti ore ir pastebėjo, kad šeškai tokiu būdu užsikrečia. Manoma, kad panašiai (nors nebūtinai) tai galėtų vykti ir su žmonėmis.
Tačiau visuomenė pradėjo baimintis, kad oru plintantis dirbtinai sukurtas virusas gali „išsmukti“ už laboratorijos ribų ir tapti baisios pandemijos priežastimi, todėl reikalaujama sustiprinti šių bandymų apsaugą arba išvis juos nutraukti.
Virusologas Ronas Fouchier, atlikęs tyrimus „Erasmus“ medicinos centre, mano, kad tokios baimės kilo dėl informacijos stygiaus. Anot jo, Nyderlanduose, kur nuolat buvo bendraujama su spauda, politikais ir visuomene, nekilo tokių karštų diskusijų kaip JAV. Tačiau, nepaisant to, jie solidarizuojasi su savo kolegomis Amerikoje ir lauks, kol bus priimtas naujas sprendimas dėl galimybės tęsti pradėtą svarbų ir tikrai naudingą visuomenei mokslinį darbą.
Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovas daktaras Anthony Fauci įsitikinęs, kad šį sprendimą turi priimti ne JAV vyriausybė, o pasaulinė mokslo bendruomenė – tad šis klausimas bus svarstomas Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinio susitikimo Ženevoje metu kitą mėnesį.
