moteris.lt - naujienos

Amerikiečių teologė Mary Daly savo garsiojoje knygoje „Gyn/Ecology: The Metaethics of Radical Feminism” mini kinių kojų įtvarus, raganų teismus, moterų genitalijų žalojimą Afrikoje. Net jeigu nežvelgsime taip giliai, vis dėlto paralelių su nūdienos mūsų tikrove esama. Šiuolaikinėje populiarioje kultūroje moters kūnas – toks, koks yra – vis dažniau vaizduojamas kaip defektyvus, nešvarus, reikalaujantis įsikišimo ir „tobulinimo“. O ką reiškia apipjaustymas religijai ar tradicijai? Gal vis dėlto toks žingsnis yra tikslingas?

Apipjaustymu laikomas dalinis arba visiškas išorinių moters lyties organų pašalinamas dėl religinių ar kultūrinių priežasčių. Vyresnio amžiaus moterys, neturinčios jokio medicininio išsilavinimo, apipjausto 4 – 8 metų mergaites bet kokiu į rankas papuolusiu įrankiu: skustuvo ašmenimis, peiliu, žirklėmis, stiklo šuke, aštriu akmeniu ar net savo dantimis. Neretai išpjaunama viskas, paliekant tik siaurą angelę natūraliems procesams vykdyti. Nepaisant infekcijų, nelaikymų, nevaisingumo ir kitų pasekmių, motinos sutinka apipjaustyti savo dukras bijodamos, kad jos neliktų neištekėjusios. Į neapipjaustytą moterį žiūrima kaip į nešvarią ir nepatenkinamą.

JTO duomenimis, daugiausia mergaičių sužalojama Afrikos šalyse, kur senąsias tradicijas saugo vietinės gentys. Per metus apytikriai atliekama apie 2 mln. moterų apipjaustymo procedūrų, kurios didėjant migracijai sparčiai plinta ir į Vakarų pasaulį. Londono policija nebenori grįžti į tuos laikus, kai parvykusios iš atostogų Afrikoje, jaunos mergaitės būdavo reguliariai tikrinamas oro uostose, todėl prašo paprastų žmonių pagalbos. Jiems siūlo 20 tūkstančių svarų už informaciją, kuri padėtų atsakomybėn patraukti asmenis, įsivėlusius į moterų apipjaustymo nusikaltimus.

Medikai teigia, kad neva gero dukroms linkintys tėvai rizikuoja ne tik vaikų sveikata, bet ir jų gyvybėmis. Egipte buvo visiškai uždraustas moterų apipjaustymas, nes atliekant procedūrą mirė dvylikametė mergaitė. Jai buvo suleista pernelyg didelė nuskausminamųjų dozė. Tai atlikusi medikė siūlė mergaitės motinai pinigų, kad ši nuslėptų dukros mirtį, tačiau pastaroji atsisakė. Paviešinus incidentą, Egipto valdžia ėmėsi veiksmų, kad panašūs atvejai nepasikartotų, bet oficialiai uždraustas apipjaustymas neišnyko. Manoma, kad 95 procentams Egipto moterų yra atlikta ši procedūra. Vietiniai ginasi, kad tai – jų kultūrinis paveldas, ir prašo gerbti per amžius jų puoselėtas tradicijas.

Vizualus kovotojo ir kovotojos panašumas išryškina esminį skirtumą – kovotojas susikruvina žudydamas, o kovotoja – gimdydama. Šiame kontekste vakarietiška lyčių lygiateisiškumo problematika nublanksta ir kartu įgyja kitą atspalvį, nes musulmoniškoje kultūroje moteris – mąstantis ir jaučiantis žmogus – laikoma daiktu, kurį galima pirkti ir parduoti, perdaryti pagal savo pageidavimus ar pasinaudoti, kai „prireikia”.

Neapipjaustyta moteris – nešvari? (13)