Medžių terapija: semtis stiprybės – į mišką (5)

Legendinis kino režisierius, nebyliojo kino aktorius Čarlis Čaplinas senatvėje kasdien po kelias valandas sėdėdavo prie lango ir stebėdavo Alpių miškų peizažus. Tai jam teikdavo nepaprasto džiaugsmo, grožio, amžinybės jausmą. Mokslininkai tvirtina: patyrus stresą, pablogėjus nuotaikai, kamuojant liūdesiui, pirmiausia reikia pasistengti pakeisti aplinką, o tam puikiai tinka miškas.

Netgi pats Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis, princas Charlesas, viešai yra prisipažinęs, kad savo dvare kalbasi su gėlėmis, kopūstų galvomis ir medžiais. Augalų komunikacija domėjosi ir vokiečių rašytojas Johannas Wolfgangas Goethe. Senasis Bismarckas nuolat eidavo pasivaikščioti po ąžuolyną tam, kad įgautų daugiau jėgos. Princas Siddharta po maldikliniu figmedžiu tapo Buda. Dvasinės stiprybės miške semdavosi popiežius Jonas Paulius II.

Lietuvių aktorė Jūratė Onaitytė yra prisipažinusi, kad, praleidusi savaitę miške, įveikė vidinę sumaištį, atkūrė savyje darną.

Endorfinų koncentracija – 5 kartus didesnė

Nuotaika priklauso nuo organizme besigaminančių medžiagų – endorfinų – kiekio. Endorfinai dar vadinami džiaugsmo arba laimės hormonais. Taigi norint pakelti nuotaiką, reikia sudaryti organizmui sąlygas gaminti didesnį kiekį endorfinų.

Tai galima padaryti aktyviai judant, sportuojant arba... vaikštant po mišką. Miškas – geriausia vieta aktyviam judėjimui: švarus oras, lengva kvėpuoti, aplinka veikia raminamai.

Nustatyta, kad, miške aktyviai pasimankštinus 80 minučių, džiaugsmo hormonų koncentracija kraujyje padidėja net 5 kartus ir iki įprasto kiekio sumažėja tik maždaug po 1,5 valandos.

Nors ypatingą džiaugsmą jusite tik pusantros valandos, tačiau gera nuotaika, pagerėjęs mąstymas, suaktyvėjusios visos organizmo funkcijos išliks visą parą.

Miško deguonies kokybė geresnė

Miške pagerėja medžiagų apykaita, kraujotaka, kvėpavimas tampa gilesnis. Miško deguonies kokybė geresnė: jis turi daugiau neigiamo elektros krūvio jonų (lengvųjų jonų), o tai didina biologinį aktyvumą. Miške jų yra 5–10 kartų daugiau nei miesto ore ir net 30–100 kartų daugiau negu uždarų patalpų deguonyje.

Jonizuotas oras būtinas sergant bronchitu, plaučių tuberkulioze. Jonizuoto deguonies poveikis labai svarbus viso organizmo fiziologinėms ir psichologinėms funkcijoms. Labai jonizuotas jaunų pušynų oras, ypač ten, kur auga bruknės.

Miške daug lakių medžiagų – fitoncidų. Tai įvairios cheminės sudėties biologiškai aktyvių, dažniausiai organinių junginių kompleksai. Fitoncidai užmuša bakterijas, naikina virusus (palyginkime: 1 kubiniame metre miesto oro yra vidutiniškai 30–40 tūkst. bakterijų ir kitų mikroorganizmų, o tiek pat miško oro – nuo 30 iki 40). Su oru patekę į žmogaus plaučius, fitoncidai sterilizuoja ir savotiškai dezinfekuoja jų audinius.

Vienas hektaras spygliuočių miško per parą išskiria 5 kg fitoncidų, lapuočių – 2 kg, kadagynų – net 30 kg (į vazą pamerkta kadagių šakelė gali sunaikinti tame kambaryje besiveisiančius mikrobus). Daug fitoncidų išskiria pušys, eglės, ąžuolai, beržai, klevai, avietės, samanos. Daugiausia jų išskiria jauni miškai, ypač karštomis vasaros dienomis.

Beje, apskaičiuota, kad deguonis žemės atmosferoje visiškai atsinaujina per 2 tūkst. metų. Taigi šiandien, kai kvėpuojame anų laikų miškų išskirtu deguonimi, turime būti dėkingi Romos imperatoriui Cezariui, kad šis, užkariavęs beveik visą Europą, neiškirto miškų.