Kraujo pinklės nėštumo metu

Kaip „draugauja“ mamos ir tėčio kraujas užsimezgus naujai gyvybei? Kodėl kartais reikia vaistų, kad neišsivystytų kraujo konfliktas ir kūdikis gimtų sveikas?

Konsultuoja gydytoja akušerė genetikė ginekologė Ingrida Kravčenkienė (tel. 8-5 279 13 12)

Kas yra kraujo grupės?

Kraujyje cirkuliuoja tam tikra baltymų grupė. Kiekvienas mūsų turi ją savitą. Žmonės medicininiais tikslais ir kad būtų paprasčiau, yra suskirstyti pagal 4 svarbiausias baltymų grupes. Pagal naują metodiką jos pavadintos 0, A, B ir AB. Na, o kita baltymų grupė lemia vadinamąjį rezus faktorių, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Tai reiškia, kad kai kraujyje baltymas yra, rezus faktorius yra teigiamas (+), o kai jo nėra – neigiamas (–). Tas pats galioja ir kraujo grupėms: 0 reiškia, kad tam tikrų baltymų nėra, jeigu kraujo grupė A, yra tik A grupės baltymų, jeigu B – B grupės, o kai AB – kraujyje yra ir A, ir B grupių baltymų. 0 grupės kraują, kuriame nėra baltymo, galima perpilti bet kam, bet 0 grupei jau tinka tik tos pačios grupės kraujas, nes svetimi baltymai A arba B – svetimkūnis.

Ar tiesa, kad kraujo konfliktas kyla, kai mamos kraujo grupė yra rezus – , o tėčio rezus +?

Dabar yra kitokia sistema. D didžioji reiškia – , o d mažoji +, arba tai, kad baltymo kraujyje nėra. Panagrinėkime visus atvejus. Jeigu mama neturi baltymo (–), tėtis jo irgi neturi, nėra ir kraujo konflikto. Jeigu mama yra rezus + (baltymą turi), o tėvas – , irgi jų nekyla, nes tėtis neturėdamas baltymo neturi ko perduoti savo vaikui. Na, o jeigu mama rezus – , o tėvas rezus +, bėdų jau kyla. Jeigu į jos kraują patenka jai svetimas baltymas, prasideda organizmo reakcija. Tai nėra tas pats, kas yra tiesioginis kraujo perpylimas, nes jei taip būtų, grėstų pavojus gyvybei. Bet vaisius yra tarsi abiejų tėvų mišinys. Ir jeigu kūdikis iš tėčio gavo rezus +, tada dalis vaisiaus kraujo susimaišo su mamos krauju. Vaisius įjautrina savo mamą. Ir ji tampa jautri šiam rezus faktoriui – svetimam baltymui.

Ir tada kyla grėsmė kūdikio sveikatai?

Jeigu mama niekada neturėjo kontakto su rezus + faktoriumi – jai nebuvo perpiltas netinkamas kraujas, nebuvo operacijų, per kurias kraujas galėjo susimaišyti, neturi ir jo antikūnų. Kai vaisius auga mamos pilvelyje, į jos kraują patenka šiek tiek svetimo baltymo ir organizmas ima gaminti antikūnų. Organizmo reakcija yra tokia pati kaip į mikrobus – svetimą baltymą naikina. Organizmas stengiasi atsikratyti vaisiaus. Bet jeigu nėštumas pirmas, mamos organizmas taip greitai nespėja pagaminti atsako. Kai pastoja antrą kartą, mamos organizmas jau labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, antikūnai pradeda sparčiai gamintis ir kenkiama vaisiui. T. y. pradeda storėti placenta, gamintis daug vaisiaus vandenų, jo kepenys apnuodijamos. Vaisius gali žūti. Pirmas vaikas gali gimti visiškai sveikas, antras – jau turintis įgimtų bėdų, o trečias – turintis labai didelių bėdų. Naujai pastojus kyla antikūnų titrai, tai reiškia, kad mamos gynybinė reakcija stiprėja. Saugiausia su netinkamu pagal kraujo grupę vyru turėti vieną vaiką – taip bent buvo iki tol, kol atsirado vaistų.

Kartais taip pat nėščiosios organizmas sureaguoja ir į kraujo grupes. Tada vaikutis gimsta jau sirgdamas gelta ir jam būtina pagalba, kad pasveiktų.

Kaip veikia vaistai ir kada jie skiriami?

Tai prieš maždaug 20 m. atrastas antirezusgamaglobulinas. Šis vaistas naikina antikūnus. Tad jeigu nėščiosios kraujo faktorius yra rezus –, o vyro rezus +, šie vaistai suleidžiami 30 pirmo nėštumo savaitę. Jie sunaikina antikūnus, kuriuos mamos organizmas gamina vaisiui pašalinti. Kai gimsta kūdikis, atsiskiria placenta ir susimaišo daug mamos ir kūdikio kraujo, mamai dar kartą suleidžiami šie vaistai. Tokiai moteriai gimdyti dar kartą jokios rizikos nėra, bet vaistų reikia leisti.

Tais laikais, kai mes mokėmės mokykloje, biologijos vadovėlyje buvo aiškiai parašyta, kad jeigu motinos kraujo faktorius rezus – , o tėvo rezus +, jie saugiai gali turėti tik vieną vaiką. Bet medicina žengia į priekį, dabar tokių ribojimų jau nėra.

Kokios mamos ir tėčio kraujo grupės dera geriausiai?

Labiausiai dera vienodos. Skirtingos dera prasčiau, bet irgi gali derėti. Rezusai dera, kai mama +, o tėtis arba +, arba kai mama rezus – ir tėtis rezus –, na, o jeigu mama rezus – , o tėtis rezus +, reikia vaistų.

Įdomu tai, kad baltymai, kurie lemia kraujo grupę, genetiškai paveldimi. Jų atsiradimą lemia arba recesyvinis, arba dominantinis, genas. Tai reiškia, kad jeigu tėtis turi du genus, vieną pliusinį, o kitą minusinį (jo mamos kraujo grupės faktorius buvo rezus +, o tėvo rezus –), savo vaikui gali perduoti ir pliusinį, ir minusinį geną. Jeigu perduos pliusinį geną, kils konfliktas su mamos krauju. Na, o jeigu perdavė rezus minus faktorių, su mamos krauju konflikto nebus. Todėl tikrinama naujagimio kraujo grupė: jeigu yra rezus – faktorius, mamai antrą kartą vaistų leisti nereikia. O per nėštumą dėl visa pikta jie suleidžiami. Trečiajame nėštumo trimestre placentos laidumas labai padidėja ir į mamos kraują patenka daugiau baltymų, todėl gali pradėti gaminti antikūnų jiems naikinti. Iki 30 pirmojo nėštumo savaitės moteris dar nebūna įjautrinta.

Kaip daroma, jeigu moteris nežino, kokia vaiko tėvo kraujo grupė, nes jis sužinojęs apie nėštumą pasipustė padus?

Jeigu jos kraujo grupės faktorius rezus – , vaistai suleidžiami, o jeigu rezus +, jokio skirtumo, kokia vaiko tėvo kraujo grupė.

Ar yra atvejų, kai nerekomenduojama pastoti neatitikus kraujo grupėms?

Tai labai reti atvejai, kuriuos mes vadiname šeiminiais. Jeigu moteris, kurios kraujo grupės rezus faktorius – , jau turėjo du vaikus, kurių rezus +, ir jai nebuvo suleisti vaistai, nes gyveno šalyje, kurioje jie neleidžiami, ar laiku nesikreipė į gydytojus ir gimdė namuose, pastoti nerekomenduojama. Kyla didžiulė rizika, kad kūdikis bus protiškai atsilikęs, neįgalus, ligonis. Suleisti vaistų besilaukiančiai trečio mažylio jau vėlu, nes jie nebesuveiktų.

Kai kyla antikūnų titras, organizmas į vaisių reaguoja kaip į alergiją. Tokiu išskirtinu atveju pastoti nerekomenduojama. Tokie atvejai tikrai reti, nes dabar daugelis šalių civilizuotos.

Ar prireikia dėl kraujo nesuderinamumo kūdikiui perpilti kraują?

Tada, kai kūdikis labai apnuodytas, nes į kraują pateko labai daug mamos antikūnų, kurie ardo jo kraujo kūnelius. Taip atsitinka, kai nebuvo suleisti vaistai. Arba dėl vadinamojo grupinio nesuderinamumo – kai dėl neaiškių priežasčių nedera kraujo grupės. Dabar jau atrasta, kad kraujo grupių yra kur kas daugiau negu 4, tad gali pasitaikyti, kad jos tarpusavy nedera. Bet tokie atvejai itin reti. Tada naujagimiui reikia perpilti kraują ir gali grėsti pavojus jo gyvybei.