Kodėl svyruoja lietuviška sveikos mitybos piramidė? (3)

Daugybę metų naudota kaip pavyzdinės mitybos modelis, šiemet lietuviška maisto pasirinkimo piramidė buvo pakoreguota. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad taip buvo padaryta dėl netinkamų mūsų mitybos įpročių.

Visi puikiai prisimename tą mitybos piramidę, kurią prieš 13 metų patvirtino Respublikinis Mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagal ją daugiausiai turėjome valgyti grūdinių produktų ir bulvių; antroje pakopoje atsidūrė daržovės ir vaisiai, trečioje – pieno gaminiai, ketvirtoje – mėsa, žuvis, kiaušiniai, penktoje – riebalai, o paskutinėje – saldumynai.

Buvo aiškiai nurodytos porcijos, kiek ko reikia suvalgyti ir būtent dėl porcijų dydžio kildavo daugiausiai ginčų – vieni manė, kad porcija – tai pilna lėkštė visokio gėrio, o mitybos specialistai tikino, kad tai tėra viena riekė ar pusė puodelio.

Dabar ginčytis nereikia – naujojoje piramidėje porcijų nebeliko, taigi maisto kiekį galime rinktis patys. Užtat joje atsirado vanduo, o aplink ją susirikiavo sportuojantys piliečiai, duodami suprasti, kad fizinis aktyvumas ne mažiau svarbus už mitybą.

Nauja dar yra tai, kad daržovės ir vaisiai privertė „pasislinkti“ grūdus ir bulves ir atsistojo greta jų į pirmąją pakopą. Tai buvo padaryta siekiant paskatinti lietuvius valgyti daugiau „žalumos“.

Pieno produktai atsistojo greta žuvų ir mėsos, o aliejus užėmė garbingą vietą tarp jų, pagaliau nutarus, kad šio riebalo negalima sulyginti su gyvuliniais riebalais.

Tik saldumynai vis dar liko mažiausiai pageidaujamų sąraše.

Pakomentuoti lietuviškus valgymo įpročius paprašėme VU Medicinos fakulteto profesorių, Visuomenės sveikatos instituto direktorių Rimantą Stuką.
„Atrodo, vasarą yra ir tų uogų, ir daržovių, tačiau tai, kad jų yra, nereiškia, kad mes jų pakankamai valgome. Nors ir kaip būtų gaila, kaip rodo pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) metodiką atlikti Lietuvos gyventojų tyrimai, mūsų šalies gyventojai suvalgo vos pusę optimalaus daržovių kiekio“, – teigia jis.

Ko dar, be daržovių, mes valgome per mažai?
Grūdinių kultūrų. Lietuvos gyventojai suvalgo vos 50 proc. reikalingos normos. Negana to, dažniausia valgomi baltų miltų gaminiai, o šiuos sudaro beveik vien angliavandeniai – vitaminai B12, E, mineralinės medžiagos pašalinami kartu su luobele ir gemalu, tad iš bandelių ir makaronų gauname mažai naudos. Daugiau reikėtų vartoti viso grūdo košių, miltų gaminių. Tarkim, Vokietijoje viso grūdo gaminiai yra kur kas plačiau vartojami ir populiaresni nei pas mus.

Ar gali būti, kad informacija apie sveiką mitybą prieinama pernelyg mažam kiekiui žmonių? Gal reikėtų daugiau apie tai kalbėti?
Įdomu tai, kad žmonės žino, ką ir kodėl reikia valgyti, tačiau vis tiek nevalgo. VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, apklausęs pradinių klasių mokinių tėvus, pastebėjo, kad mūsų vaikai maitinasi itin prastai. Tačiau labiausiai mus nustebino santykis tarp tėvų išsilavinimo ir jų vaikų mitybos – neretai kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo prasčiau maitinasi jų vaikai. Išsilavinusiems tėvams tikrai pakanka žinių, koks maistas yra sveikesnis, tačiau, matyt, jie yra pernelyg užimti ir jiems stinga laiko tas žinias pritaikyti praktiškai.

Kokie blogi mūsų įpročiai yra labiausiai įsišakniję?
Mes valgome labai daug kiaulienos ir gana mažai jautienos. Todėl gauname daug riebalų, bet mažai geležies, vitamino B12. Tyrimai rodo, kad mūsų vyrams pastarojo vitamino trūksta. Moterims labiau stinga geležies. Riebalų teikiamos energinės vertės dalis paros maisto racione pastaruosius 10 metų nesikeičia ir vis dar ženkliai viršija rekomenduojamą normą.

Kuo gresia pernelyg riebaus maisto vartojimas?
Blogojo cholesterolio padidėjimu. Kiekvienas virš 35 metų žmogus turėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, net jei jis neturi antsvorio ir yra fiziškai aktyvus. Jei turite antsvorio, tai galima padaryti anksčiau. Reikėtų atlikti ne šiaip sau bendrą tyrimą, bet frakcijomis, nustatant, kiek yra blogojo ir kiek gerojo cholesterolio.