Kas sugrąžins energiją šaltuoju sezonu?

Nuovargis, apatija, energijos trūkumas – šie ne itin malonūs gyvenimo palydovai mus aplanko vis dažniau. Neskubėkime nurašyti visko subjurusiems orams. Gali būti, kad mūsų organizmui tiesiog trūksta kai kurių medžiagų.

„Nežinau, kas darosi. Regis, ir darbo krūvis nepadidėjo, miegu tiek, kiek reikia, ir maitinuosi normaliai, bet esu tarsi išsunkta, – prisipažįsta Kotryna, 38 metų buhalterė. – Nespėjusi išlipti iš lovos jau jaučiuosi pavargusi. Taip silpna, kad nesinori nei rengtis, nei pusryčiauti, nei tuo labiau eiti į darbą. Be to, tapau irzli, pikta, susinervinu dėl smulkmenų, viskas man atrodo nemiela. Laukiu tik savaitgalio, tačiau ir po jo nesijaučiu atsigavusi.“

Panašia būsena tamsiuoju ir šaltuoju metų sezonu skundžiasi daugybė žmonių. Galime manyti, kad tai visai natūralu – juk žmogus yra gamtos dalis, tad, lėtėjant jos gyvybiniams procesams, gyvybingumo netenkame ir mes. Deja, priešingai nei gamta, mes negalime sau leisti keliems mėnesiams užmigti žiemos miegu. Kaip susigrąžinti gyvybingumą? Ar papildai gali padėti?

Anot gydytojos Jurgitos Knašienės, normaliai žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtini vitaminai. „Dalyvaudami medžiagų apykaitos procesuose, jie palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas, naikina laisvuosius radikalus, kurie susidaro dėl jonizuojančios radiacijos, ozono, pesticidų, nitratų, rūkymo, psichologinio streso. Daugelio vitaminų organizmas negali pasigaminti biosintezės būdu pats (vienintelį vitaminą D organizmas gamina pats – veikiamas UV saulės spindulių), tad jų būtina gauti su maistu“, – sako gydytoja.

Aš visko gaunu su maistu!
Valgau reguliariai ir daug, tad jokių papildų man tikrai nereikia – tvirtina ne vienas. Deja, valgyti daug ir reguliariai – dar nereiškia valgyti sveikai. Tyrimai rodo, kad lietuviai pernelyg piktnaudžiauja mėsa ir per mažai valgo vaisių, daržovių bei grūdinių kultūrų. „Nors apie pusę suaugusių Lietuvos gyventojų vargina antsvoris, dėl nepakankamo vaisių, daržovių kiekio suvartojimo, termiškai apdoroto maisto vis dažniau nustatoma, kad jų mityba yra nepakankama, – teigia J. Knašienė. – Žmogus per parą turi gauti apie 40 įvairių maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau nė vienas maisto produktas neturi jų tokio kiekio.“

Kaip sužinoti, kad mityba tikrai yra nepakankama? „Kai su maistu negaunama užtektinai vitaminų, išsivysto hipovitaminozė. Ji pasireiškia bendru organizmo negalavimu: greitai pavargstama, juntamas silpnumas, mažėja apetitas, žmogus tampa nervingas, neatsparus ligoms“, – atsako gydytoja.

Tačiau, net ir šiltuoju metų sezonu vartodami daug šviežių žalumynų, savo organizmą vitaminų atsargomis papildome labai trumpam. Anot J. Knašienės, mūsų kūnas nėra labai patikima saugykla. „Vandenyje tirpių vitaminų ištekliai išsenka labai greitai – per kelias savaites. Tad organizmui būtina parama vitaminais ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis“, – teigia ji. Kaupiamos gali būti riebaluose tirpių vitaminų atsargos (A, D, E, K), o vandenyje tirpūs vitaminai (C ir beveik visi B grupės), jei nėra iškart pasisavinami, pasišalina su šlapimu.

Dar labiau vitaminų poreikis padidėja laikantis įvairių dietų. „Jei žmogus valgo tik vienos rūšies maistą, gali pasireikšti vitaminų nepakankamumas“, – tvirtina gydytoja.

Gal užtenka tiesiog pailsėti?
Stresas ir nuovargis – kasdieniai mūsų įtempto gyvenimo palydovai. Regis, taip su jais susigyvenome, kad nė neįsivaizduojame, jog gali būti kitaip. Manome: užtenka gerai pailsėti ir išsimiegoti, ir energija grįš. Deja, net ir po atostogų neretai jaučiamės tokie pat pavargę ir išsekę kaip prieš jas.

Pasirodo, vitaminų bei mikroelementų trūkumas labai glaudžiai susijęs su nuovargiu ir stresu. „Šių medžiagų trūkumas sutrikdo organizme svarbius medžiagų apykaitos procesus, todėl juntami nuovargio simptomai, o nuovargis ir stresas dar labiau sekina vitaminų ir mikroelementų atsargas. Gyvenant šiuolaikiniu ritmu, organizmą kartkartėmis reikėtų palepinti vitaminų ir mikroelementų kompleksais. Siūloma jų vartoti bent porą kartų per metus, ypač vėlyvą rudenį ir pavasarį“, – sako J. Knašienė.