Kas labiau kenkia – migdomieji ar nemiga? (2)

Miego sutrikimų kamuojami žmonės nuolat priversti rinktis tarp dviejų baimių – baimės ir vėl neužmigti ir baimės priprasti prie migdomųjų vaistų. Ir abi baimės yra visai pagrįstos. Ar įmanoma rasti išeitį?

Statistikos duomenimis, miego sutrikimai kamuoja iki 40 proc. žmonių. Jie gali būti labai įvairūs. „Vakarais užmiegu nesunkiai, nes per dieną labai pavargstu, – sako Eva M., 45 metų nedidelės įmonės direktorė. – Tačiau neretai pabundu pamiegojusi vos 3 ar 4 valandas, ir iki ryto tuščiai prasivartau lovoje, bandydama dar kartą užmigti. Į galvą ima lįsti visokios mintys, pradedu svarstyti dienos darbus. 7 valandą lipu iš lovos jausdamasi labiau pavargusi nei pailsėjusi. Visą dieną geriu kavą, stiprią arbatą ar energinius gėrimus, bandydama suteikti sau jėgų. O naktį – ir vėl tas pat.“

Jos bendraamžė Vilija – priešingai – vakare ilgai negali užmigti, naktį daugybę kartų pabunda ir įminga tik paryčiais, todėl rytais keliasi itin sunkiai. „Kiekvienas mano pabudimas reikalauja titaniškų pastangų, nes suskambus žadintuvui iš viso būnu pamiegojusi apie 4 valandas, o be pertraukos – dar mažiau“, – sako ji. Visą gyvenimą moteris dėl miego neturėjo jokių problemų, bet prieš porą metų susirgo raumenų uždegimu. Dėl skausmų negalėdama užmigti, ji pradėjo vartoti migdomuosius vaistus. Po poros mėnesių skausmai liovėsi, tačiau natūralus miego ritmas negrįžo.

Kodėl nemiegame?
Kiekvienam yra pasitaikę nemigo naktų – kai prasivartėme lovoje, užklupti itin svarbių gyvenimo įvykių, kamuojami skausmų ar blaškomi kaimynų keliamo triukšmo. Tai vadinama situacine arba atsitiktine nemiga. Tokia trunka iki 5 dienų ir jokių rimtesnių ilgalaikių pasekmių nesukelia. Ji gali atsirasti dėl nuovargio (ypač protinio), patirto streso, skausmo, emocijų pertekliaus, virškinimo sutrikimų, negalėjimo prisiderinti prie aplinkos (per šalta, per karšta, triukšmas) ar pan. Trumpalaikė nemiga gali trukti iki mėnesio, tačiau taip pat nėra itin pavojinga.

Blogiau, kai šie sutrikimai tęsiasi ilgiau ir virsta lėtine nemiga. Lėtinė nemiga trunka daugiau negu vieną mėnesį, miego sutrikimai vargina 3 ir daugiau naktų per savaitę. Šis sutrikimas nebeturi aiškaus ryšio su staigiais gyvenimo pokyčiais. Lėtinę nemigą skatina ir pačios nemigos baimė.
Ją gali sukelti stimuliuojamųjų medžiagų ar vaistų poveikis organizmui (arba jų poreikis); nervų sistemos sutrikimai; netinkama dienotvarkė; neramių kojų sindromas; skausmą ar netolygų kvėpavimą sukeliančios ligos. Lėtinė nemiga gali būti vienas iš kitų psichikos sutrikimų (depresijos, nerimo, priklausomybių ligų) simptomų.
Miego kokybė prastėja su amžiumi – vyresni žmonės miega jautriau, trumpiau, dažniau pabunda.

Kodėl miegas toks svarbus?
Blogai išmiegota naktis sugadina visą dieną – krenta mūsų darbingumas, prastėja nuotaika, tampa sunku susikaupti, bendrauti, kankina mieguistumas. Dar blogiau, jei tokių naktų ne viena.

Naujausi italų mokslininko Francesco Cappuccio ir specialistų grupės atlikti tyrimai Voriko universitete (Didžioji Britanija) patvirtino – žmonėms, kurie miega mažiau nei 6 val. per naktį, tikimybė mirti iki 65 m. yra 12 proc. didesnė nei tų, kurie miega po 7–8 val.

Tyrimų rezultatai, gauti ilgai stebėjus daugiau kaip 470 tūkstančių žmonių aštuoniose šalyse, buvo paskelbti naujausiame specializuoto kardiologijos žurnalo „Europian Heart Journal“ numeryje. „Neišsimiegojimas, vėlyvas gulimas ir ankstyvas kėlimasis, taip pat kiti miego sutrikimai yra uždelsto veikimo bomba žmogaus sveikatai“, – teigia mokslininkas.
Francesco Cappuccio pavyko nustatyti, kad, miegant mažiau kaip šešias valandas per parą, infarkto rizika padidėja beveik 50 procentų, o insulto – 15 procentų.

Dėl neišsimiegojimo taip pat didėja kraujo spaudimas, mažėja organizmo atsparumas įvairioms infekcijoms, blogėja atmintis, sumažėja atidumas ir dėmesio koncentracija, sulėtėja reakcija, mažėja kūrybingumas. Manoma, kad apie 20 proc. autoįvykių įvyksta dėl sutrikusio vairuotojų miego.

JAV mokslininkai, apibendrinę penkerius metus trukusių tyrimų rezultatus, teigia, kad miego trūkumas didina riziką susirgti širdies ligomis. Miegantys 5-7 valandas nakties miego beveik du kartus labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei tie, kurie daugiau ilsisi.