Nors šylant orams, širdis vis labiau linksta prie žalumynų ir kitokio lengvo maisto, vis dėlto gera iškyla sunkiai įsivaizduojama be sultingo ant grotelių skrundančio kepsnio. Kaip išsirinkti jam tinkamiausią mėsą ir ją paruošti, kad būtų ne tik skanu, bet ir sveika?
Kodėl mėsą valgyti verta?
Teigiama, kad atsisakant gyvūninio maisto, sunku aprūpinti organizmą reikalingomis maisto medžiagomis – žmonėms, nevalgantiems mėsos, gali trūkti vitamino B12, kurio yra tik gyvuliniuose produktuose, geležies, cinko, vario, todėl nusilpstame, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Iš augalinio maisto kai kurios medžiagos pasisavinamos sunkiau. Tarkim, iš augalinio maisto gauname tik 10 proc., o iš gyvulinio net 30 proc. jame esančios geležies. Geležies trūkumas sukelia anemiją (mažakraujystę).
Vis dėlto mėsos produktais geriau pernelyg nepiktnaudžiauti. Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes valgome gerokai per daug mėsos. Jos valgyti užtektų kartą per dieną 3–4 kartus per savaitę, tačiau dažnas lietuvis jos valgo kasdien ir net po kelis kartus. Raudoną mėsą, ypač riebią kiaulieną, dažniau pakeiskite liesesne, pavyzdžiui, triušiena, vištiena, kalakutiena. Visiškai atsisakyti galima dešros, dešrelių ar kitų pusgaminių.
Žalia mėsa geriau nei pusgaminiai
Įvairių maltų, rūkytų, marinuotų ir kitaip ruoštų mėsos gaminių reikėtų vengti dėl daugelio priežasčių. Pirma, į juos (ypač dešras ir dešreles), dažniausiai dedama prastesnės kokybės mėsa (paukščių ir kiaulių odos, pažandės, kojos, ausys, uodegos, galvos, malti kaulai, kraujo plazma ir t. t.). Mėsą juose pakeičia riebalinė emulsija, krakmolas, sojos, manų kruopos. O kad apgautų mūsų skonio receptorius ir gaminys taptų panašus į tikrą mėsą, pridedama įvairių konservantų ir skonio stipriklių. Tai atvirkščiai proporcinga – kuo daugiau mėsos gaminyje E priedų, tuo mažiau ir prastesnės kokybės jame mėsos.
Be to, kai mėsa yra apdorota, didesnė tikimybė, kad jos galiojimo laikas baigėsi. Ir gal net ne vieną kartą. Baigianti galioti žalia mėsa neretai būna sumalama, iš jos marinuojami šašlykai, gaminami pusfabrikačiai, iš baigiančio galioti faršo, pridėjus įvairių priedų ir druskos, gali būti daromos dešros ir t. t.
Harvardo universiteto mokslininkai, išnagrinėję tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių, atrado, kad suvalgydami net dvigubai didesnį kiekį neapdorotos mėsos sau pakenksime mažiau, nei valgydami apdorotus produktus. Žurnale „Circulation“ publikuotame straipsnyje mokslininkai daro išvadą, kad riziką susirgti širdies ligomis ir diabetu, ko gero, didina ne riebalų kiekis (kuris ir vienuose, ir kituose produktuose buvo panašus), o konservantai, kurie dedami į apdorotą mėsą.
Ar lietuviška mėsa geriau?
Pirmasis klausimas, kurį užduodame turguje pirkdami mėsą – ar ji lietuviška. Paprastai sulaukiame patvirtinimo, kad tikrai taip. Telieka pasitikėti garbės žodžiu ir ženklinimu – tiek turgavietėse, tiek prekybos centruose turi būti nurodyta produkto kilmės šalis. Tiesa, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną taip pat galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje“. Taip pat ženklinami ir visi Lietuvoje pagaminti mėsos produktai. Žaliavų, iš kurių pagamintas mėsos pusgaminis ar gaminys, kilmės šalies nurodyti nereikia.
