Kai skauda nugarą (2)

Sunku rasti žmogų, kuris bent kartą gyvenime nebūtų patyręs nugaros skausmo. Anot statistikos, apie 80 proc. suaugusiųjų jį patiria kartkartėmis ar nuolat. Kas jį sukelia, kaip jo išvengti ir kuo gydyti? 

Dažniausiai nugaros skausmus siejame su senatve – daugumą senyvų žmonių matome atsargiai prilaikančius rankomis skaudančias strėnas. Tiesa, pastaruoju metu šia problema skundžiasi vis daugiau jaunų žmonių. Tai nutiko todėl, kad įprastas nugaros skausmų priežastis – osteoartritą (seniems žmonėms būdingą sąnarių degeneraciją), tarpslankstelinių diskų išvaržas, pakitusį slankstelių augimą, osteochondrozę ir kt. – papildė naujos, sukeltos mūsų laiko ir gyvenimo būdo.

Kas sukelia nugaros skausmus?

Be jau minėtų ligų, nugaros skausmus gali sukelti ir psichologinis stresas ar tam tikra emocinė būsena: jaudulys, baimė, depresija, nervinimasis – tai patiria dauguma aktyviai gyvenančių žmonių.

Taip pat nemalonių pojūčių gali atsirasti nėštumo, menstruacijų metu, dėl šlapimo takų infekcijos, skrandžio problemų, širdies ir kraujagyslių ligų, minkštųjų audinių ar nervų uždegimų.

Vis dėlto dažniausios nugaros skausmo priežastys yra dvi: 1) patempimas arba nedidelis pažeidimas; 2) netaisyklinga laikysena. Štai kodėl nugaros skausmas tapo tikra mūsų laikų rykšte – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, vairo, darbastalio didina stuburo įtampą. Dažnai jis nepailsi ir miegant, nes nesugebame pasirinkti tinkamo čiužinio.

Judame mažai ir retai, todėl sustingusiems raumenims bet koks netikėtas krūvis tampa tikru iššūkiu. Kalbame ne tik apie staigius judesius ar bandymus kelti sunkius daiktus, dėl ko tikrai galite patempti nugarą, bet ir apie bandymą kompensuoti nejudrumą aktyviais fiziniais pratimais. Jei visą dieną praleisite prie kompiuterio, o vakarop iškart pulsite prie treniruoklių ar svarmenų, galite prisidaryti daugiau žalos nei naudos.

Užbėkite skausmui už akių

Jei rečiau ar dažniau tenka susidurti su nugaros skausmais, reikėtų pirmiausia pagalvoti apie tai, kaip jų išvengti.

1. Mankštinkitės

Judėjimas – vienas svarbiausių sveikatos veiksnių. Ne veltui ši nuostata įtraukta net į naująją Maisto pasirinkimo piramidę, rekomenduojamą Sveikatos apsaugos ministerijos. Deja, lietuviams mankštinimasis dar nėra toks savaime suprantamas dalykas, kaip, tarkim, skandinavams. Anot statistikos, nuolat mankštinasi tik trečdalis lietuvių – tai perpus mažiau nei, tarkim, suomių.

Jeigu raumenys, kaulai ir sausgyslės netreniruojamos, jos ima nykti ir vis prasčiau atlieka savo funkcijas. Ypač tai pasakytina apie mūsų kūno ašį – stuburą ir nugarą. Tinka pratimai, skirti pilvo presui ir nugaros raumenims stiprinti, pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, ypač naudinga plaukioti, nes taip sumažėja tikimybė patempti raumenis sportuojant.

2. Netraumuokite nugaros

Kalbame ne apie rimtus sužeidimus, o apie pernelyg staigius judesius ar sunkų krūvį, kai galite pasitempti raumenis ar sausgysles. Iš lovos ar nuo kėdės, jei ilgiau pasėdėjote, kelkitės lėtai. Lipdami iš lovos iš pradžių pasisukite ant šono, remkitės abiem rankomis ir leiskite žemyn išsyk abi kojas. Keldami ką nors sunkesnio, šiek tiek prasižerkite, sulenkite kojas per kelius ir kuo tiesesne nugara siekite daikto. Jei reikia jį perdėti į kitą vietą, sukitės ne tik viršutine kūno dalimi, bet visu korpusu.

3. Taisyklingai miegokite

Jei atsikeliate skaudamu juosmeniu ar sprandu, vadinasi, miegate ant netinkamo čiužinio, pagalvės ar netinkama poza – tarkim, dažnai sprandas patempiamas, kai gulima ant pilvo. Jei gulėdami jaučiate kurios nors kūno vietos įtemptus raumenis, atpalaiduokite juos pasidėdami pagalvėlę: tarp kojų, po juosmeniu ar sprandu.

4. Nepersišaldykite

Labai dažna nugaros skausmų priežastis – nervų šaknelių uždegimas, dar vadinamas radikulitu. Jį gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau viena dažniausių – peršalimas, kurį dauguma įvardija kaip perpūtimą.

Ką daryti, jei skausmo išvengti nepavyko?

Nenustokite judėti! Mankštinantis pagerėja kraujotaka ir nugaros audinių medžiagų apykaita, mažėja raumenų spazmai. Negulėkite ilgiau nei keturias dienas lovoje, antraip silpsta nugaros raumenys.

Nešildykite nugaros! Dėl šilumos plečiasi kraujagyslės, daugiau kraujo priteka į odą ir raumenis, vystosi edema. Jei esama pūlingų židinių, šilduma padeda infekcijai greičiau plisti. O šaltis susiaurina kraujagysles, mažiau išsiskiria biologiškai aktyvių medžiagų (pavyzdžiui, histamino), tai trukdo vystytis edemai. Taip pat šaltis sumažina skausmo impulsų plitimą.

Vartokite vietinio poveikio skausmą malšinančias priemones (gelius arba pleistrus) arba sistemines skausmą malšinančias priemones. Vietinio poveikio priemonės veiksmingos, kad ir kokia būtų skausmo priežastis – ar sumušimas, ar rimtesnės ligos. Kadangi veiklioji medžiaga pakliūna tiesiai ant skaudamos vietos, apsaugomas virškinimo traktas.

Ypač puikus pasirinkimas aktyviems ir šiuolaikiškiems žmonėms – „Olfen^TM“ vaistiniai pleistrai. Pleistras kur kas patogesnis vartoti nei, tarkim, gelis – jį galėsite pamiršti 12-ka valandų, o gelį reikia teptis kas 3–4 valandas. Svarbu ir tai, kad šis pleistras dėl jo sudėtyje esančio mentolio pirmąsias 3–4 valandas maloniai vėsina, o veiklioji medžiaga diklofenakas išsiskiria vienodai ir tolygiai visą laiką. Be to, pleistras mažina uždegimą, patinimą.

Vartokite B grupės vitaminus. Nors į vitaminus neretai žiūrime skeptiškai – veikiau kaip į pagalbinę profilaktinę priemonę, kalbant apie nugaros skausmus, skepticizmą reikėtų pamiršti. Šiuo atveju B grupės vitaminai būtini normaliai nervinių ląstelių medžiagų apykaitai. Tyrimais įrodyta, kad vitaminai B1, B6 ir B12, vartojami didelėmis dozėmis, efektyviai malšina skausmą.

„Olfen^TM“ + „Neurorubine^TM Forte“ = puikus duetas

Ypač efektyvu, kai vietinio poveikio priemonės derinamos su vitaminų B kompleksu. Įmonės „Mepha“ atliktų tyrimų metu stebėta, kaip mažėja nugaros skausmas gydant jį vien lokaliomis veikliosios medžiagos diklofenako natrio druskos formomis, ir kas nutinka, kai jos derinamos su vitaminų B kompleksu. Skirtumas tiesiog stulbinamas. Ypač jis akivaizdus įveikus 3–4 dienų gydymą. Nustatyta, kad derinant vaistinį pleistrą „Olfen^TM“ su vitaminų B kompleksu „Neurorubine^TM Forte“, pasiekiama net 4 kartus geresnio efekto, nei vartojant vien pleistrą.

Tik nepamirškite, kad vartojant bet kokius vaistus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.