Jei apgamai verčia sunerimti

Tai, kad apgamai kelia odos vėžio pavojų, žinome visi. Ypač tuo susirūpiname artėjant šiltajam sezonui, ruošdamiesi pasimėgauti saulės voniomis. Apie apgamų pavojus ir naująjį siaskopinį jų tyrimo metodą kalbamės su privačios poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dermatovenerologe Jurgita Stoškiene.

Melanomos atvejų daugėja visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų, du trečdaliai iš jų – moterims. Kaip ir visais vėžio gydymo atvejais, labai svarbu melanomą užtikti kuo anksčiau. Odos darinių diagnostikos galimybes labai padidino naujausias ir pažangiausias metodas – siaskopinis tyrimas. Siaskopijos tikslumas, nustatant melanomos diagnozę, yra net 94 proc. Šiuo metu tai aukščiausias rodiklis Lietuvoje.

Iš kur atsiranda apgamai? Ar visi jų pokyčiai yra grėsmingi?

Visi turime nuo 10 iki 40 apgamų. Vieni būna įgimti, kiti atsiranda iki dvidešimtųjų gyvenimo metų. Su amžiumi apgamai keičiasi lėtai, dažniausiai iškyla arba pakeičia spalvą, senstant išblunka, kartais juose pradeda augti plaukai. Kai kurie apgamai visiškai nesikeičia arba išnyksta. Apgamai – gerybiniai odos dariniai, tačiau dėl melanomos (vieno agresyviausių piktybinių odos navikų) rizikos kartą per metus kiekvienam žmogui rekomenduojama pasitikrinti apgamus ir kitus odos darinius. Apgamai (ar įgimtas polinkis jiems atsirasti) paveldimas, todėl visiškai apsisaugoti nuo jų neįmanoma. Patartina kuo mažiau laiko praleisti saulėje, naudoti aukštos apsaugos SPF faktorius.

Kuo daugiau apgamų, tuo didesnė melanomos tikimybė? Kas sukelia melanomą?

Jei odoje yra 100 ir daugiau apgamų, taip pat daug įgytų ir atipinių (virš 50) apgamų, melanomos tikimybė išties didesnė. Melanomos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Tai gali lemti paveldimumas, stiprūs nudegimai saulėje, ja dažniau suserga šviesios, strazdanotos odos, šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, mėlynakiai asmenys. Beje, moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai.

Kalbama, kad prieš kaitinantis saulėje apgamus reikėtų patepti apsauginiu kremu ar pridengti – tai sumažina jų supiktybėjimo riziką. Ar tai tiesa?

Prieš einant į aktyvius spindulius derėtų tolygiai pasitepti visą kūną aukštos apsaugos kremais, kurie apsaugo nuo žalingo UV spindulių poveikio.

Kiek pagrįsta nuomonė, kad kremai nuo saulės gali būti pavojingesni už pačią saulę?

Žinoma, renkantis apsauginę nuo saulės priemonę, vertėtų atkreipti dėmesį į kremo sudedamąsias dalis, rinktis kokybiškesnę, natūralesnę, mažiau dirginančių ir agresyvių sudedamųjų dalių turinčią priemonę, tačiau visiškai pamesti galvos dėl galimai šių priemonių sukeliamo odos vėžio nevertėtų. Dažnai rašomuose straipsniuose pasigendame atliktų studijų, mokslinių straipsnių nuorodų, įrodymų apie tikrai žalingą poveikį odai.

Į kokius odos pokyčius derėtų atkreipti dėmesį ir būtinai kreiptis pas gydytoją?

Yra įspėjamųjų požymių, kai galima įtarti, jog apgamas galėjo supiktybėti. Atsiradus vienam ar keliems tokiems pakitimams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją onkologą: apgamas padidėja, pasikeičia apgamo spalva, atsiranda liežuvėlius primenančių apgamo išaugų, apie apgamą atsiranda raudonas kraštelis, patį apgamą arba audinius apie jį niežti, šlapiuoja ar skauda, iš apgamo išsiskiria skysčio, kraujo, suaugusiam žmogui atsiranda naujų, tamsių apgamų.

Jei apgamas kol kas nekelia rizikos, ar reikėtų jį šalinti?

Jei apgamas nėra atipinis ir nėra pastoviai traumuojamas, jo šalinti būtinybės nėra.

Ką daryti, jei apgamą netyčia nusidrėskei? Ar tai pavojinga?

Nuolat traumuojamą apgamą rekomenduojama parodyti gydytojui, kuris jį įvertins ir patars dėl tolesnės apgamo priežiūros taktikos, galbūt – ir pašalinimo. Būtina įsidėmėti ir žinoti, kad lazeriu galima šalinti tik tuos apgamus, kurie neturi supiktybėjimo rizikos. Kuris apgamo šalinimo būdas geriausias, nuspręs patyręs gydytojas onkologas, nuodugniai ištyręs apgamą.

Kodėl supiktybėti linkusių apgamų lazeriu šalinti nederėtų? Kokie dar yra apgamų šalinimo būdai, jų pliusai ir minusai?

Esant įtarimui dėl apgamo supiktybėjimo, jį galima šalinti tik kitais chirurginiais būdais, kadangi lazerio spinduliui išgarinus apgamą nuo odos paviršiaus, nelieka medžiagos histologiniam ištyrimui.

Apgamai gali būti šalinami išpjaunant skalpeliu, atliekant odos biopsiją, elektros peiliu. Visi šie būdai palieka ryškesnes žymes odoje. Šalinant lazeriu pasiekiamas geriausias kosmetinis rezultatas.

Ar siaskopinis tyrimas veikia panašiu principu kaip rentgenas? Jei taip, ar ta spinduliuotė nekenkia žmogui?

Siaskopija – spektrofotometrinė odos analizė. Siaskopas veikia kaip optinis prietaisas, todėl nespinduliuoja ir visiškai nekenkia žmogui. Tai pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas. Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas (tikras odos darinio vaizdas, spalvos, išorinė struktūra), hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas, trimatis darinio vaizdas net iki 2 mm gylio. Kaupiama vaizdinė informacija išsaugoma elektroninėse laikmenose. Tai ypač svarbu stebint įtartinus darinius, jų struktūros pokyčius, kartojant tyrimą ir lyginant duomenis.

Ar apgamų šalinimas skausminga procedūra? Kada geriausia ją atlikti? Ar po procedūros reikia kokių nors atsargumo priemonių (pvz., vengti saulės ar pan.)?

Procedūra yra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl tai neskausminga. Pašalinus apgamą, kurį laiką geriau vengti aktyvių saulės spindulių. Ambulatorinę žaizdos priežiūrą paaiškina procedūrą atlikęs gydytojas.

Visos odos lazerinės chirurgijos paslaugos atliekamos privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“, Laisvės pr. 64A, Vilniuje.

Apgamų, odos darinių šalinimui taikoma iki 100% nuolaida!

Daugiau informacijos: www.kardiolita.lt