Gydykis, kol dar nesergi, sako Rytų išmintis (5)

Dažnai mus pasiekia keisčiausios istorijos apie mistiškus gydymo būdus Rytų šalyse. Ar tikrai jie tokie?

Rytuose sakoma, kad rūpintis sveikata geriausia tada, kai dar nesergi. Puiki medicina, anot rytiečių, sugeba užbėgti ligai už akių, gera – padeda atsiradus pirmiesiems simptomams, o vidutinė – gydo jau sergantį žmogų.

Vietnamiečiai, regis, tuo tiki arba bent jau nekeičia per amžius susiklosčiusių papročių. Didžiausias Pietų Vietnamo miestas Hošiminas (vietiniai iš įpročio jį vadina Saigonu) modernėja sulig kiekviena diena: vis daugėja dangoraižių, prabangių mašinų. Vis dėlto kai kurie dalykai Rytuose nesikeičia. Tai – tikėjimas ir papročiai.

Mankšta ir dieta

Rytais ir vakarais Hošimino parkuose ir upių pakrantėse gausu mankštą darančių žmonių. Galima pamatyti grupelių, grakščiai mojuojančių vėduoklėmis: šie atlieka taiči pratimus. Senovinis kinų kovos menas stiprina sveikatą, o jo galutinis praktikavimo tikslas – atrasti gyvenimo prasmę, harmoniją su pasauliu ir pačiu savimi.

Prisijungiau prie moterų būrelio, kuriam vadovavo pagyvenęs mokytojas. Judesiai atrodė paprasti, tačiau atlikti juos nebuvo lengva. Pasijutau grakšti kaip katė, nors gali būti, kad iš šono panėšėjau į negrabų dramblį. Suprantu, kodėl ši praktika Azijoje tokia populiari: mane apėmė ramybė, sustiprėjo dėmesio koncentracija, venomis pradėjo greičiau tekėti kraujas. Įvairaus amžiaus vietnamietės tą rytą parke man pasakojo, kad taiči padeda joms išlikti jaunoms, lanksčioms, gelbėja nuo liūdesio ir depresijos. Tame pačiame parke žmonės darė pritūpimus, bėgiojo. Net sena močiutė mosikavo rankomis kartu su savo anūke.

Imigrantai sako, kad sunku nuspėti azijiečių amžių. Viena jų jaunatviškumo priežasčių – dieta. Maistą šio krašto žmonės stengiasi valgyti kuo įvairesnį, kad išsaugotų in ir jang energijų pusiausvyrą. Mitybos pagrindą sudaro ryžiai, daržovės, mėsa, žuvys, gydomųjų savybių turinčios prieskoninės žolės. Jokių riebalų, keptų bulvių, blynų, mėsainių. Maistu dalijamasi, todėl mažiau suvalgoma. Jis geriau sukramtomas – geriau ir virškinamas. Desertas – vaisiai. Tiesa, Vakarų kultūros įtaka veikia ir Azijos šalių tradicijas. Vietname kalbama apie vaikų nutukimo problemą, ji kilo dėl pomėgio tradicinės sriubos lėkštę iškeisti į mėsainį ar bulvių traškučius, o vaisius – į ledus.

Vakariečiai ieško pagalbos

Neretai, nusivylę Vakarais, atsakymų mes ieškome Rytuose. Ir ne tik atsakymų –ieškome pagalbos. Rytų medicina, Vakaruose vadinama alternatyviąja, yra tradicinė, nes gyvuoja jau tūkstančius metų. Ji apima kinų, korėjiečių, tradicinę japonų (kampo), tradicinę indų (ajurveda) ir senąją graikų (unani) medicina. Rytų medicinos atstovai gydo akupunktūra, žolelėmis, tepalais, aromatais, masažais, pataria užsiimti joga, medituoti. Neabejoju, kad esate apie tai girdėję. Milijonai žmonių visame pasaulyje gydomi Rytų medicinos specialistų. Neseniai Lietuvoje imta diskutuoti dėl alternatyviosios medicinos įteisinimo. Tam nepritaria Sveikatos apsaugos ministerija – jai stinga įrodymų, kad Rytų gydymo būdai nėra žalingi.

Iš smalsumo apsilankiau pas tradicinės Rytų medicinos specialistą Ciro Gargiulo ir kinų medicinos gydytoją Yao. Tikrai neturėjau tikslo įrodyti Rytų medicinos efektyvumą, veikiau norėjau pažinti.

Rytietiškas požiūris

Pietauju su savo drauge Stella, puikia Honkongo verslininke. Ji pažadėjo nuvesti mane pas kinų medicinos specialistą. Stella – vyresnė nei penkiasdešimties, bet atrodo kur kas jaunesnė. Daugelį metų rytą ši moteris pradeda nuo jogos pratimų, o pasimankštinusi išgeria vandens ir žaliosios arbatos. Ji ilgai gyveno Europoje (vien Prancūzijoje – dešimt metų). „Nepatikėsi, bet niekada nesu buvusi pas Vakarų medikus, – šypsosi moteris. – Pirmasis mano gydytojas – kinų medicinos specialistas, tad vėliau bet kurioje šalyje ieškodavau tik tokio. Man patinka Rytų medicinos atstovų požiūris į žmogaus sveikatą: jie nesiūlo greitai veikiančių vaistų – jie kalba apie žmogaus organizmo visumą, pataria subalansuoti dietą, gerai išsimiegoti ir rūpintis savimi dar tada, kai niekuo nesergi.“

Stella prisipažįsta niekada neturėjusi sunkių sveikatos problemų, bet pažįstanti nemažai žmonių, vėžį, kraujo, širdies ligas sėkmingai gydžiusių kinų tradicinės medicinos ligoninėse. „Kinų medicina – joks stebuklas, tai gydymas, pagrįstas tūkstantmete patirtimi. Rytuose, kaip ir Vakaruose, gydyti pradedama nuo diagnozės, – aiškina ji. – Tarkime, jei pora negali turėti vaikų, medikas patikrina moterį, paskui – vyrą. Skiria žolių, stiprinančių tam tikrų organų veiklą.“

Stella pasakoja, kad Rytų ir Vakarų medicina ne visada konfrontuoja, pavyzdžiui, Kinijos ligoninėse yra ir tradicinės kinų, ir Vakarų medicinos skyriai. „Juk būna sudėtingų lūžių, kitų sveikatos problemų, kai reikia Vakarų medicinos įsikišimo, – sako moteris. – Dviejų medicinos krypčių atstovai kartu stengiasi padėti pacientui.“