Griaunam mitus: kokia mėsa sveikiausia? (4)

Keptos mėsytės gerbėjai gali drąsiai lįsti iš pogrindžio ir kurti kepsnines. Pasirodo, daugelis baubų, susijusių su mėsos, ypač – kiaulienos, vartojimu, yra laužti iš piršto.

Vokietijos maisto produktų chemikas Udo Pollmeris ir biologė, neurofiziologijos mokslų daktarė Monika Niehaus parašė sensacingą knygą „Kas sveikai maitinasi, trumpiau gyvena“ (leidykla „Tyto alba“), kurioje paneigė daugybę su maistu susijusių mitų, o ypač tuos, kurie būdingi sveiko gyvenimo būdo propaguotojams. Šįkart atrinkome naujienas apie mėsą.

Ar kiauliena yra riebesnė už jautieną arba paukštieną?
„Kadaise būdavo riebesnė. Iš pradžių gydytojų (pakurstytų margarino pramonės atstovų) sukelta gyvūninės kilmės riebalų fobija netrukus labai paveikė kiaulininkystę. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečios riebias, tvirtas, gerai pakeliančias stresą landrasų veislės kiaules iš fermų ėmė stumti raumeninės naujų veislių kiaulės. Šiuolaikinių raumeninių kiaulių riebalų sluoksnis – vos 6 mm, perpus plonesnis nei ankstesnių veislių. Kulmbache esančios Vokietijos mėsos tyrimo laboratorijos duomenimis, šiandien kiaulienos nugarinės muštinyje yra tik 1,2 proc. riebalų, – jis šiek tiek riebesnis už kalakutienos krūtinėlę (0,9 proc.), bet gerokai liesesnis už jautienos muštinį (4,5 proc.)."

Kodėl tuomet kai kuriuose pasaulio regionuose draudžiama valgyti kiaulieną?
Sveikuoliai tikina, kad šie draudimai atsirado ne šiaip sau, bet sveikatos sumetimais. „Jei būtų kalbama tik apie sveikatą, tai į šį sąrašą patektų visų rūšių žalia mėsa, nes užkrėsti žmones viena ar kita liga gali visi naminiai gyvuliai. Jei svarbu būtų vien sveikata, Jahvė arba Alachas būtų uždraudę valgyti žalią mėsą, nesvarbu, kokio ji gyvulio“, – atsako autoriai. O kiaulės, anot jų, į tokią nemalonę pateko tik todėl, kad joms auginti reikia daug vandens (mat šie gyvūnai neturi prakaito liaukų ir atsivėsina tik voliodamiesi purve), o vanduo sausringuose kraštuose pernelyg brangus, kad jį galėtume švaistyti kiaulėms. Tik tiek, ir nieko daugiau.

Ar kepsninėje kepti kepsniai sukelia vėžį?
„Neleiskite sveikos mitybos apaštalams atimti iš jūsų malonumo kepti kepsnius kepsninėje ar ant grotelių ir juos valgyti, – rašoma knygoje. – Eksperimentu nustatyta, kad vėžį sukeliantį benzpireną, kuris susidaro riebalams lašant at anglių, galima neutralizuoti lašeliu garstyčių (to lašelio visiškai pakanka ir didesnis kiekis padėties nekeičia). O tamsios, apskrudusios kepsnio vietos turi tokį pat poveikį kaip ir aktyvintos anglys – sugeria keksmingas medžiagas, tarp jų ir benzpireną. Jei kepti kepsninėje tikrai būtų taip kenksminga sveikatai, žmonija jau seniai būtų išmirusi. Juk jos istorija prasidėjo būtent prie laužo...“

Visa tiesa apie rūkytą kumpį
Ar tikrai rūkyta (o ypač – šlapiai) mėsa labai pakinta? „Tradiciškai šaltai rūkytas kumpis rūkykloje laikomas kelias savaites, kur pamažu džiūsta. Rūkymo dūmas ir džiūvimas veikia antibakteriškai ir konservuoja, tačiau verslo prasme turi tą trūkumą, kad taip rūkomo kumpio svoris sumažėja iki 40 proc. Daug greičiau viskas vyksta, pasirinkus vadinamąjį šlapiąjį rūkymą. Kumpis panardinamas į vandeningą kenksmingų medžiagų neturintį ekstraktą, gaunamą deginant medžio anglis. Arba šio sūrymo specialiomis adatomis įšvirkščiama į mėsą. Taip sutaupoma laiko, kumpis nepraranda vandens (taigi ir svorio) ir jį galima parduoti kaip rūkytą kumpį." Kaip supratome, žalos toks kumpis nedaro, bet naudos iš jo irgi mažiau.

Kokia mėsa sveikesnė – iš fermų ar laukinių gyvūnų?
Laukinių, o ypač egzotinių gyvūnų mėsos valgymas, anot autorių, tarsi žaidimas rusiška rulete. „Neturėtume pamiršti, kad tos šalies, kurioje buvo sumedžioti gyvūnai, žmonės atsparūs daugybei ligų sukėlėjų, dėl kurių Vidurio Europos gyventojas labai greitai gali atsidurti ligoninės reanimacijoje“, – atsako autoriai.