Gal ekologiškų pusryčių?

Jei paklaustumėte savo atžalos, koks idealiausias jos meniu, tarp labiausiai pageidautinų tikrai būtų kokakola ar kiti saldieji gėrimai, traškučiai, saldainiai, batonėliai. Tyrimai rodo, kad vaikams ne tik sunku įsiūlyti vertingą maistą, bet apskritai juos sudėtinga pasodinti prie pusryčių stalo.

Daugiau kaip trečdalis moksleivių prieš eidami į mokyklą, nevalgo pusryčių; savaitgaliais, kai jų mokykliniai krepšiai ilsisi, prie pusryčių stalo su šeima sėdasi jau beveik 86 proc. moksleivių – tokie yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto paskutinio moksleivių mitybos įpročių tyrimo duomenys*. O ką kalbėti apie vertingą maistą: vaisių ir daržovių kiekvieną dieną valgo tik maždaug po 27 proc. vaikų, beje, daugiau jų vartoja mergaičių nei berniukų.

Guoda Azguridienė, įmonės „Sveiki produktai“ akcininkė, sako: „Aš nesu prievartinių pusryčių šalininkė, bet, kalbant apie vaikus, didesnė problema yra ta, kad jie ne tik nepapusryčiauja, bet nevalgo ir vėliau. Taigi pusryčiams jiems reikia pasiūlyti ką nors skanaus, ruošiant maistą pakeisti jų įprastus produktus kokybiškesniais ekologiškais analogais.“

Universiteto specialistai pataria rodyti pavyzdį, nes visiems seniai žinoma, kad vaikai kopijuoja tėvų elgesį. Svarbu, kad jūsų atžalos valgytų tuo pačiu metu, vengtų neigiamų emocijų prie stalo. Mažesnius vaikus sudominti maistu galima juos paskatinant pažaisti, kurti savo lėkštėje, pavyzdžiui, iš nelabai mėgstamų įvairių spalvų daržovių sudėlioti figūras ir jas suvalgyti. Pagaliau gaminkite kartu.

Jeigu vaikas liko be pusryčių, svarbu, ką valgys vėliau, mokykloje. O dažniausiai alkani jie griebiasi batonėlių ar bandelių. Sveikai savo vaiką maitinti trokštantys tėvai tokiu atveju galėtų įdėti ekologiškų pakaitalų. Pasak G. Azguridienės, vietoje batonėlių su daugybe E ir cukraus, pasiūlyti sveikų saldėsių: vaisinių batonėlių, batonėlių su uogomis, sėklomis (agavų, linų sėmenų, moliūgų) ir riešutais, kurie yra be konservantų ir kenksmingų maisto priedų.

Įpratimas – antras prigimimas

Nustatyta, kad mitybos įpročiai formuojasi, kai esi ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus, o daugelis gyvensenos bruožų visiškai susiformuoja pauglystėje.

Su mažaisiais, pasak „Sveikų produktų“ akcininkės, bėdų mažiau, nes juos galima įpratinti prie visaverčio maisto, vandens. Mažiau auklėjami pasiduoda paaugliai, nes juk jiems reikia daryti priešingai, nei liepiama. „Paaugliams, – pataria G. Azguridienė, – reikia stipraus impulso. Paveiki gali būti bauginanti informacija, tai yra informacija apie nevertingo maisto žalą organizmui, kad nevisavertė mityba yra viena didžiausių nutikimo (ši problema, kaip žinia, ima kamuoti vis daugiau paauglių) priežasčių.“

„Vaikai – sako sveikos gyvensenos šalininkė Guoda, – mėgsta traškius dalykus, o įprastuose sausuose pusryčiuose yra itin daug cukraus, tad geriau rinktis ekologiškus sausus pusryčius, o jei jie nepakankamai saldūs, paskaninti agavų sirupu, medumi, natūraliomis uogomis.“

Dar vienas pasirinkimas – dribsniai, iš kurių gausime itin vertingą patiekalą – košę. Svarbiausia ryte nepatingėti ir prieš išlekiant į darbą savo atžalai ją išvirti arba tiesiog užpilti, ir pratinti nuo mažumės. Renkantis dribsnius, reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį: kad būtų iš kuo įvairesnių komponentų (maistingumo suteiks riešutai, saldumo – razinos), kelių rūšių grūdinių kultūrų, o šios geriausia – kai viso grūdo.

Dėl košių vaikai paprastai turi savo nuomonę – ir dažniausiai neigiamą nei teigiamą. O štai blynus mėgsta bemaž visi. Žinia, tai nėra pats sveikiausias maistas pasaulyje. „Pamėginkite, – sako „Sveikų produktų“ akcininkė, – juos kepant įmaišyti viso grūdo kvietinių (geriausiai – trečdalį), ryžių, sorų ar kukurūzų miltų. Ar kepti tik iš pastarųjų. Jei miltai pagaminti iš ekologiškuose, geriausiai – biodinaminiuose ūkiuose išaugintų kultūrų, blynai bus ir su vitaminais ir su skaidulomis, ir su skoniu. Svarbiausia pusryčių nesugadinti kepant ant netinkamų riebalų – rafinuotų aliejų, margarino ar kepimui netinkamų polinesočiosiomis rūgštimis turtingų šalto spaudimo aliejų. Geriausia blynus ruošti ant nerafinuoto kokosų aliejaus (tada jie bus kvepiantys ir sausi) arba ant sviesto gi (tada jie bus riebesni). O saldinti natūraliais saldikliais: namine uogiene, agavų, klevų, cukrinių runkelių sirupu (nesigąsdinkite – jis skanus, o ir itin vertingas: jo prisilaižiusių vaikų liežuviai pamėlynuoja dėl didelio kiekio organizmui taip reikalingos geležies), cukranendrių cukrumi.“

Pateikiame keletą ekologiškų blynų ir užkandžių receptų. Iš pradžių jų skonis gal ir bus keistokas, bet pagalvokite, kiek pamėgote iš pradžių nepatikusių maisto produktų ar patiekalų...

Cukriniai sausainiai

Reikės: 450 g speltos miltų; 300 g cukranendrių cukraus; 150 g sviesto; 30 g grietinės; 15 g. Himalajų druskos; 6 g kepimo miltelių.

Paruošimas. Sviestą išsukime su cukrumi iki purios masės. Suberkime miltus su juose išmaišytais kepimo milteliais, viską sumaišykime. Grietinėje ištirpinkime druską. Supilkime grietinės ir druskos mišinį į miltų masę ir gerai išminkykime tešlą. Padarykime apvalius ritinėlius ir juos suvynioję į maistinę plėvelę palikime šaldytuve per naktį. Pjaustykime plonais (maždaug 1–2 mm) griežinėliais, pabarstykime cukrumi ir kepkime iki 200 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 10 min.

Sūrūs sausainiai su šventkmynio sėklomis

Reikės: 450 g speltos miltų; 150 g sviesto; 30 g cukranendrių cukraus; 30 g grietinės; 20 g Himalajų druskos (smulkios); 6 g kepimo miltelių; šventkmynio sėklų.

Paruošimas. Sviestą išsukime su cukrumi iki purios masės. Suberkime miltus su juose išmaišytais kepimo milteliais, viską sumaišykime. Grietinėje ištirpinkime druską. Supilkime grietinės ir druskos mišinį į miltų masę ir gerai išminkykime tešlą. Suformuokime apvalius ritinėlius ir juos suvynioję į maistinę plėvelę palikime šaldytuve per naktį. Pjaustykime plonais (maždaug 1–2 mm) griežinėliais, pabarstykime šventkmynio sėklomis ir kepkime iki 200 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 10 min.

Lietiniai blyneliai

Reikės: 400 ml vandens; 200 g speltos miltų; 50 g ekologiškų tapijokos miltų; 50 g cukranendrių cukraus; 5 g Himalajų druskos (smulkios), nerafinuoto kokoso aliejaus kepimui.

Paruošimas. Vandenyje ištirpinkime cukrų ir druską. Suberkime miltus ir gerai išmaišykime tešlą. Kepkime blynus.

Viso grūdo miltų blynai

Reikės: 135 g pilno grūdo kvietinių miltų; 130 g vandens; 20 g cukranendrių cukraus 2 g Himalajų druskos, nerafinuoto kokoso aliejaus kepimui.

Paruošimas. Vandenyje ištirpinkime cukrų ir druską. Suberkime miltus ir gerai išmaišykime tešlą. Leiskime tešlai pastovėti keletą minučių. Kepkime blynus keptuvėje, kol pagels abi pusės.

* Tyrime iš viso dalyvavo 5 912 moksleivių iš 25 Lietuvos miestų, tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorija.

Nuotraukos – iš įmonės „Sveiki produktai“ archyvo, receptai - iš kavinės "Žaliasis bambukas".