Dietologė: ledai yra vienas sveikesnių desertų (1)

Šalies ledų gamintojai pastebi išaugusią ledų vartojimo rinką. Pardavimai liudija, kad lietuviai mėgsta tradicinius ledus ir kartais per dieną suvalgo ne vieną porciją. Tačiau dietologai ragina šia atgaiva nepiktnaudžiauti ir nepamiršti, kad ledai yra desertas, kuriuo, kaip ir visais kitais saldumynais, reikia mėgautis saikingai.

„Ledininkai“ sako išgyvenantys sėkmingus laikus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. – beveik 24,5 mln. litrų ledų. 2009-aisiais ledų buvo parduota beveik už 102, o pernai – 105 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.

Per šešis šių metų mėnesius pagaminta 11,2 mln. litrų ledų, pernai per tą patį laiką šis rodiklis siekė 11,9 mln. litrų. Šiais metais buvo parduota 9,8 mln. litrų ledų, iš kurių 5,1 mln. litrų – Lietuvoje. Lietuvos rinkoje dešimt gamintojų gamina apie 600 ledų rūšių.

Ledų gamintojai neigia kalbas, jog lietuviški ledai yra nesveikas maisto produktas, esą jame yra sintetinių priedų.

Jų teigimu, ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno, pieno miltelių, natūraliu pagrindu gautų emulsiklių, kvapniųjų medžiagų.

Leduose yra vitaminų A, B, D, P, E ir mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, magnio, fosforo, natrio. Valgant ledus, gaunama nemažai amino rūgšties tiptofano, tuo stimuliuojant serotonino gamybą, kuris gali apsaugoti nuo stresų ir kelti nuotaiką.

Anot jų, per metus 30–80 proc. išaugusios natūralių žaliavų kainos, priešingai nei įvežtiniuose pigesniuose leduose vartojamų sintetinių, lėmė padidėjusią produkto kainą. Vis dėlto Lietuvoje ledai, palyginti su Latvija ar Estija, dar yra brangiausi.

Kalbėdami apie tautiečių skonį, ledų gamintojai sako, kad jau keletą dešimtmečių paklausiausi yra tradicinio – vanilės – skonio ledai.

„Be abejo, daugiausiai yra parduodama vanilinių ledų. Balti ledai vyrauja tiek mūsų asortimente, tiek Lietuvos rinkoje. Manyčiau, kad apie 70 proc. yra vanilinio skonio arba baltos spalvos ledų be dažiklių“, – apie lietuvių skonio ypatumus kalbėjo UAB „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virginijus Radvilas.

Pasak jo, 1995–1996 metais buvo populiarūs egzotinio skonio ledai – bananiniai, apelsininiai, o pastarąjį penkmetį vyrauja tradiciniai vaniliniai, šokoladiniai, braškiniai skoniai.

„Lietuviai – įdomi tauta. Jiems reikia naujovių, bet tuo pačiu jie išlieka ir konservatyvūs. Jau daug metų parduodame plombyrą, kuris yra kas penkti mūsų parduodami ledai Lietuvoje“, – antrino UAB „Vikeda“ vadovė Jurgita Radzevičė.

Dietologė Jūratė Dobrovolskienė ledus įvardija kaip vienus iš sveikesnių desertų, bet pabrėžia, kad tai turėtų būti ne kasdienis maisto produktas.

„Ledus reikėtų vartoti riebesnius, kadangi grietinėlė, sviestas, iš ko gaminami ledai, yra natūralūs. Liesesni ledai dažniau dažomi, standinami. Įrodyta, kad maisto produktuose esantys dažikliai gali daryti įtaką mažų vaikų hiperaktyvumui“, – sakė J. Dobrovolskienė.

Mitybos specialistė patikslino, kad riebesni ledai yra sveikesni, nes riebalai patys savaime yra standūs, nereikia dėti papildomų tirštiklių.

Tačiau medikė atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kepenų, kasos ligomis riebių ledų valgyti nerekomenduojama.

Dietologė nelygino lietuviškų ledų su įvežtiniais, tačiau sakė, kad pigesnis produktas visada būna pagamintas naudojant tam tikras medžiagas, kurios pakeičia brangiąsias, ir ragino žiūrėti į tai, ką valgome.

J. Dobrovolskienės teigimu, normalu per dieną suvalgyti vieną puodelį ledų po 200 ml. Ledai, kaip kalcio šaltinis, ypač naudingi moterims, vaikams, paaugliams.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą sveikos mitybos piramidę, per dieną rekomenduojama suvartoti 2–3 porcijas pieno ar jo produktų.

„Ledai yra desertas, tai nėra kasdienis maistas. Jie tinka po kasdienio maisto“, – apibendrino gydytoja J. Dobrovolskienė.