Atsikratyti knarkimo priverčia potencijos sumažėjimo grėsmė

Oras, maistas, vanduo ir miegas – bene svarbiausi žmogaus gyvybės palaikymo komponentai. Miegodamas žmogus praleidžia maždaug trečdalį viso savo gyvenimo. Miego kokybė turi didžiulę įtaką asmens darbingumui, nuotaikai, savijautai.

Prastu miegu skundžiasi apie 40 procentų žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėja. Po nakties jie būna nepailsėję, mieguisti, sutrinka dėmesys bei atmintis. Pasak Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, suaugusiam žmogui būtina miegoti 7-8 valandas per parą. „Jei žmogus miegui skiria mažiau nei 5 valandas ar daugiau nei 9 valandas – tai jau yra kenksminga. Pats geriausias ir tinkamiausias miegas yra iki vidurnakčio“, - tikina R.Masaitienė.

Anot jos, jei žmogus miegui neskiria tinkamo valandų skaičiaus, tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik darbingumui ir nuotaikai, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Sutrikus miegui, žmogų gali kamuoti nuovargis, didėti kraujo spaudimas, mažėti atsparumas įvairioms infekcijoms, blogėti atmintis. Dėl miego sutrikimų žmogus per mėnesį vidutiniškai praranda šešias darbingas dienas. „Nustatyta, kad iki 25 proc. visų autoįvykių sukelia turintys mieguistumą dienos metu, o 50 proc. autoavarijų, kuriose žūsta žmonės, sukelia mieguisti vairuotojai“, - statistinius duomenis pateikė medikė.

Knarkimas – viena iš prasto miego priežasčių

Pasak R.Masaitienės, dažniausias nevisaverčio, prastos kokybės ar nepakankamos trukmės miego rodiklis – mieguistumas dieną. „Mieguistumas – ne visuomet signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Tai gali būti ir knarkimo išdava, todėl būtina išsitirti“, - tikina specialistė.

Tyrimais nustatyta, kad kas penktas sulaukęs 30 metų amžiaus žmogus knarkia, su amžiumi šis skaičius didėja. 42 proc. visų knarkiančiųjų sudaro moterys, 60 proc. – vyrai. Du trečdaliai žmonių sako, kad girdi, kaip jų partneriai knarkia, o 6 iš 10 žmonių sako žinantys, jog patys knarkia. Net 85 procentai knarkiančiųjų skleidžia 40 decibelų garsą, o tai tolygu greitkeliu važiuojančio automobilio garsui.

Kenčia ne tik knarkiantysis, bet ir aplinkiniai

Kova su knarkimu vyksta jau ne vieną šimtmetį. JAV patentų ir prekės ženklų biuras pirmąjį išradimą šioje srityje užregistravo bene 1874 metais. Nuo to meto buvo užfiksuota keli šimtai įvairiausių antiknarkimo įrenginių, kai kurie jų buvo net pradėti gaminti. Vienas tokių - autonominis elektroninis prietaisas, jis buvo tvirtinamas prie ausies ir turėjo miniatiūrinį mikrofoną, kuris fiksuodavo knarkimo garsą bei stiprumą, be to, šis prietaisas turėjo ir atgalinio signalo generatorių. Kuomet žmogus pradėdavo knarkti, sustiprintas signalas būdavo pasiunčiamas jam į ausį ir pažadindavo. Vis tik, didžioji dauguma tokių išradimų taip ir liko pagaminti vienu egzemplioriumi.

Danijos kompanijos TannerMedico A/S atstovo, šią savaitę Lietuvos medikams pristačiusio naują kovos su knarkimu preparatą, Jan Otzen teigimu, keistų kovos būdų su knarkiančiaisiais galima aptikti ir šiais laikais. „Tiek Australijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje yra viešbučių, kurie ištisus aukštus paskiria tylai. Šiuose aukštuose dirba tarnautojai, kurie išgirdę knarkimą, beldžia į duris ir žadina svečią“, - pasakojo Jan Otzen.