„Aštuoniolika metų gyvenu su ŽIV“ (2) 

Prieš 20 metų bet kokia žinia apie ŽIV infekuotuosius buvo sensacija. Pamažu kalbos apie tai nutilo, o AIDS pradėta laikyti socialinių rizikos grupių ir neišsivysčiusių šalių problema. Tačiau mitai ir prietarai, lydėję šią ligą, tebėra gajūs mūsų sąmonėje.

Vienas iš mitų – ŽIV infekuotas žmogus pasmerktas neišvengiamai ir greitai mirčiai. Kad tai netiesa, patvirtino trys ŽIV infekuoti estai, dalyvavę AIDS centro surengtoje spaudos konferencijoje.

„Jau 18 metų gyvenu su ŽIV, ir neketinu greitai mirti, – sako Igoris Sobolevas, žmonių, gyvenančių su ŽIV, asociacijos Estijos pirmininkas. – Estija šioje srityje, deja, yra lyderė ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Estijoje šiuo metu užregistruota beveik 8000 infekuotų asmenų, o 390 jų jau serga AIDS. Manoma, kad realiai ŽIV infekuoti žmonės sudaro apie 1 proc. visų gyventojų.“

Anot I.Sobolevo, apie 60–70 procentų ŽIV užsikrėtusių žmonių Estijoje yra rusakalbiai. Tai siejama su jų socialinio nesaugumo jausmu, integracijos sunkumais, kurie lėmė didesnį narkotikų vartojimą – apie 80 procentų narkotikų vartotojų sudaro rusakalbiai. „Nepaisant augančių ŽIV mastų, Estijoje ši problema vis dar laikoma gėdinga. Iš tiesų nėra nieko gėdina atlikti testą, ir nieko gėdinga būti ŽIV nešiotoju“, – sako Igoris Sobolevas, skirtingai nei infekuoti lietuviai, nebijantis rodyti savo veido.

Kita infekuotoji Ekaterina Voinova labiausiai jaudinasi dėl diskriminacijos. „Tai viena didžiausių problemų, – sako ji. – Iki šiol ši tema yra marginalinė. Mūsų visuomenėje ji siejama su narkomanija, prostitucija, žmonės vis dar laiko tai mirtina liga, bijo gimdyti vaikus.“
Beje, pati Ekaterina prisipažino neseniai pagimdžiusi vaikutį.

ŽIV nėra mirties nuosprendis
„Dabar, kai atsirado užtektinai veiksmingų vaistų, jau diskutuojama, ar ŽIV vis dar išskirtinė problema, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius docentas Saulius Čaplinskas. – Žmonių, gyvenančių su ŽIV ir atsakingai vartojančių jiems paskirtus vaistus, gyvenimo trukmė nesutrumpėja. Jei virusas diagnozuojamas vėlyvos stadijos,  tuomet gydymas labai sudėtingas ir žmogaus gyvybei gresia pavojus.“

Siekdami, kad šis virusas būtų aptiktas laiku, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV testą.

AIDS cenrto direktorius Saulius Čaplinskas ir krepšininkas Linas Kleiza

„Nežinojau, kad Lietuvoje kalbėti šiuo klausimu yra tabu, – sakė vienas mylimiausių Lietuvos krepšininkų Lina Kleiza. – Mūsų, krepšininkų, sveikata tikrinama labai dažnai, nuolat vyksta seminarai, juose taip pat kalbama apie ŽIV grėsmę. Tas dalykas nėra toli nuo mūsų. NBA krepšinio legendos Magico Johnsono pavyzdys rodo, kad su tuo galima sėkmingai gyventi ir daug nuveikti. Šiuo metu, kiek žinau, jo kraujyje viruso jau nebeaptinkama. Jis atvirai kalbėjo apie tai, ir, manau, kad visi mes turėtume nesigėdyti ir nebijoti atlikti ŽIV testą.“

„Atlikti ŽIV testą nėra gėdinga. Tai rūpinimąsis savo sveikata“, – sako ir Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV testą Klaipėdoje.

Leiskite jums padėti
Nors Lietuvoje ŽIV infekuotųjų kur kas mažiau nei Estijoje (2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus), tačiau tai nereiškia, kad ši problema mūsų neliečia. „Kiekvienas seksualiai aktyvus žmogus yra rizikos zonoje, – teigia docentas Saulius Čaplinskas. – Ir nors medicinos studentai mėgsta juokauti, kad norint užsidirbti ŽIV, reikia gerai padirbėti, iš tiesų žinome ne vieną atvejį, kai buvo užsikrėsta vos po vieno seksualinio kontakto.“