Ar verta pradėti sportuoti perkopus 40 metų?

Iki šiol buvo laikomasi nuostatos, kad senstant raumenų nykimas yra neišvengiamas procesas ir jo sutabdyti neįmanoma. O pradėjęs sportuoti vyresniame amžiuje gali sau labiau pakenkti nei padėti. Kaip yra iš tiesų?

Intensyviai sportuoti perkopus 40 metų daugeliui atrodo gana rizikinga – padidėja tikimybė pasitempti raiščius, sausgysles ar raumenis, dyla apkraunami sąnariai, kyla širdies smūgio rizika ir pan. Be to, buvo manoma, kad naudos iš to gaunama vis tiek mažai – mat vyresnio amžiaus žmonių raumenys tiesiog nustoja augti.

Pastaruosius kelerius metus daug tyrimų parodė, kad po 40 metų žmonės paprastai praranda 8 procentų ar daugiau raumenų masės per kiekvieną dešimtmetį, o ypač šis procesas pagreitėja sulaukus 70 metų. Taip pat manoma, kad nykstant raumenų masei į ją skverbiasi riebalai ir dar labiau menkina šio audinio stiprumą.

Buvo ieškoma įvairių būdų, kaip pagelbėti tokiems žmonėms. Tarkim, buvo atlikti tyrimai su „pagyvenusiomis“ žiurkėmis suleidžiant joms kamieninių ląstelių, kurios turėjo paskatinti raumenis atsikurti. Manyta, kad tai bus galima pritaikyti ir žmonėms.

Tačiau praėjusį mėnesį leidinyje „The Physician and Sportsmedicine“ paskelbti Pitsburgo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad niūrios prognozės gali būti peržvelgtos iš naujo, o itin modernios technologijos bent jau kol kas galėtų užleisti vietą laiko patikrintam raumenų tonuso palaikymo būdui – fiziniams pratimams.

Pitsburgo universiteto mokslininkai ištyrė 40 bėgikų, dviratininkų ir plaukikų. Jų amžius svyravo nuo 40 iki 81. Tai buvo aktyviai sportuojantys žmonės – jie intensyviai mankštinosi 4 ar 5 kartus per savaitę, o kai kurie netgi dalyvavo varžybose.

Paaiškėjo, kad 70-ies ir net 80-ties metų sportininkai turėjo beveik tokią pat šlaunų raumenų masę, kaip ir 40-mečiai sportininkai, o riebalų infiltracija į raumenis buvo minimali. 60 metų vyrų ir moterų kojų raumenų jėga buvo tik šiek tiek silpnesnė nei 50-mečių, o 70–80-metų sportininkų – beveik tokia pat stipri kaip 60-mečių.

„Mes manome, kad tai yra labai neblogi rezultatai, – teigė daktarė Vonda Wright, Pitsburgo medicinos centro chirurgė ortopedė, vadovavusi tyrimui. – Nuostata, kad sendami žmonės darosi bejėgiai, skatino jų neveiklumą, tačiau dabar ji gali būti pakeista.“

Beje, prie panašių išvadų prieita kiek anksčiau ir Kanados Aktyvumo ir senėjimo centre. Čia buvo tirta, ar su amžiumi išties sumažėja motorinių neuronų, kurie stimuliuoja raumenų skaidulas, tankis. Ištyrus į septintąją dešimtį įkopusius bėgikus, paaiškėjo, kad jų raumenyse motorinių neuronų aktyvumas buvo nė kiek ne mažesnis negu 25 metų amžiaus jaunuolių.

Žinoma, tiek Pitsburgo, tiek Kanados mokslininkų atlikti tyrimai dar neatsakė į daugybę svarbių klausimų.

Visi tirti žmonės buvo sportininkai, tad neaišku ar mažesnio intensyvumo fiziniai pratimai duotų tokių pat rezultatų.

Taip pat tai buvo žmonės, kurie sportavo nuo jaunystės. Sunku pasakyti, ar situacija būtų panaši pradėjus sportuoti po 40-mečio.

Nenustatyta ir tai, kokių rūšių sportas yra veiksmingiausias, kaip intensyviai juo derėtų užsiiminėti, kad naudos būtų daugiau nei žalos.

„Tačiau viena tikrai aišku, – teigia daktarė V. Wright. – Bet kokia fizinė veikla yra geriau negu nieko, o daugiau, ko gero, yra geriau nei mažiau.“