Nuo įvairių alergijų kenčiantys žmonės galėtų lengviau atsikvėpti kalnuose arba prie jūros, vis dėlto gydytojai alergologai pataria ir per atostogas būti atsargiems – vengti liesti nepažįstamus augalus, jūroje saugotis medūzų ir kitų gyvių bei pernelyg nesižavėti egzotiškais ropliais.
Santariškių klinikų gydytoja alergologė Anželika Chomičienė pastebi, kad po vasaros atostogų padaugėja pacientų prie gydytojų alergologų kabinetų durų, nors, pavyzdžiui, sergantieji šienlige, jautrūs įvairių augalų žiedadulkėms gali patirti kankinančių nepatogumų nuo kovo iki rugsėjo mėnesio, o alergiški namų dulkių erkutėms dažniausiai kenčia apskritus metus.
Įprasta manyti, kad alergiškiems žmonėms sunkiausias – pavasaris, žydėjimo metas. Rugpjūtis – pati vasaros branda, derliaus metas, kai jaučiamas ir rudens alsavimas. Kaip jaučiasi alergiški žmonės šiuo metu?
Šiuo metu gamtoje žydi įvairios piktžolės – kiečiai, pelynai, dar ir kai kurie medžiai, todėl ypač kenčia sergantieji šienlige, bronchine astma, ir suaugusieji, ir vaikai. Vis dėlto alergija – tai labai individualus dalykas, todėl negalima apibendrintai pasakyti, kad vasaros pabaigoje ypač padaugėja besikreipiančiųjų į medikus dėl padidėjusio jautrumo, pavyzdžiui, žiedadulkėms. Viena galiu pasakyti – gydant įvairias alergijas reikia laiko ir kantrybės, ypač – laiko.
Kaip palengvinti alergiškiems žmonėms savo būtį šiuo metų laiku ir rudeniop?
Aišku, sergantiesiems alergijomis vartoti gydytojų skirtus vaistus, po lietaus, kai sumažėja žiedadulkių ir šiaip dulkių, eiti pasivaikščioti į lauką, vėdinti ir drėkinti savo gyvenamąsias patalpas, laikytis higienos ir mitybos nurodymų. Paprastai turintieji alerginių ligų gerai žino, kas ir kaip palengvina jų sveikatos būklę tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį.
Dar tęsiasi atostogų metas, vykstama į šiltus ir tolimus kraštus, kur veši nepažįstama augalija, gyvena egzotiška sausumos ir vandens fauna. Ką patartumėte keliautojams, gal ne visada žinantiems, kokios alerginės reakcijos jų laukia toli nuo namų?
Žinoma, po atostogų į svečias šalis lietuviai neretai grįžta su atopiniu dermatitu, alerginiais odos išbėrimais. Tokie keliautojai būtinai turi vežtis į kelionę vaistų nuo alergijos, vengti ir neliesti nepažįstamų augalų, egzotiškų patiekalų virtuvėse atsirinkti sau tinkamą maistą, saugotis vabzdžių, būti atsargiems su neįprastais mūsų geografinėms platumoms gyvūnais. Yra žinoma, kad gana dažnai žmones alergizuoja pūkuoto kailio gyvūnai, beje, ir įvairūs ropliai.
Užsienio literatūroje neseniai teko skaityti apie vieną moterį, kuri buvo alergiška iguanoms (Centrinės ir Pietų Amerikos driežai, gyvenantys medžiuose, sausumoje ir vandenyje) – nuo šio roplio baltyminių išskyrų ligonei atsirado kontaktinis dermatitas.
Lietuvoje irgi esama egzotiškų gyvūnų, įvairių roplių, kai kas juos net augina namuose. Vis dėlto savo praktikoje su tokiomis alergijomis bent kol kas nesu susidūrusi, bet žinau alergijas šinšiloms– šiuos kailiniuotus graužikus (kilusius iš Andų kalnų) ir Lietuvoje mėgstama auginti namuose.
Turbūt geriausiai alergiški žmonės jaučiasi atostogaudami kalnuose ar prie jūros?
Dėl kalnų – ten lengviau atsikvepia žmonės, turintieji kvėpavimo takų alergiją, šienligę, tačiau kalnuose irgi tyko pavojus – alergija saulės spinduliams, vadinamoji fotoalergija, sukelianti odos, akių paraudimą, uždegimus. Taip pat kalnuose, ant uolų auga įvairūs alergizuojantys augalai, būtina tai atsiminti juos liečiant, skinant ar bandant pauostyti.
Poilsiaujantiems prie jūros irgi nevalia pernelyg atsipalaiduoti – neretai alergizuoja medūzos, dumbliai, kita jūrų flora ir fauna.
Nors alerginių susirgimų kasmet vis daugėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, gal medikai turi viltingų naujienų alergiškiems žmonėms?
Nors neturiu tikslių duomenų, koks procentas žmonių kenčia nuo alergijų, galiu tvirtai pasakyti, kad, pavyzdžiui, šienligę tikrai galima pagydyti. Taip pat ir vaikystėje patiriamas atopinis dermatitas nebūtinai kankina žmones visą gyvenimą – jis irgi yra pagydomas arba, kaip sakoma, „išaugamas“. Tiesa, pastarasis negalavimas negydomas gali įgauti ir kitų alergijos formų, pavyzdžiui, virsti šienlige arba bronchine astma.
Norintiesiems pasikonsultuoti, galiu pasakyti, kad eilės prie gydytojų alergologų kabinetų tikrai nėra ilgos – iš anksto užsiregistravus ir turint šeimos gydytojo siuntimą, specialisto konsultacijos ilgiausiai tektų laukti dvi savaites.
