7 dalykai, kurie su amžiumi tik gerėja (4)

Įprasta manyti, kad sendami tampame vis nesveikesni, nelaimingesni ir neseksualesni. Pasirodo, gali būti ir atvirkščiai.

Moksliniai tyrimai parodė, kad ne viskas su amžiumi blogėja – priešingai, kai kurios problemos, kamuojančios, kol esi jaunas, senstant gali gerokai sumažėti ar visai išnykti. Leidinys „The Daily Mail“ pateikia sąrašą atvejų, kai amžius išeina tik į naudą.

1. Sumažėja alergija
Gydytojo alergologo dr. Adriano Morris teigimu, vaikystėje žmonės yra labiausiai alergiški, situacija stabilizuojasi vėlyvoje paauglystėje, o perkopus 40-metį polinkis į alergiją ima mažėti. Po 50 metų žmones mažiau veikia sezoninė alergija, pavyzdžiui, šienligė, nes jų organizmas gamina mažiau alerginių antikūnių, sužadinančių reakciją.
„Dauguma mano pacientų yra vaikai ir jaunimas. Vyresnio amžiaus pacientai taip pat neretai skundžiasi panašiais į alergiją simptomais, tačiau paprastai jų priežastis būna kita – pavyzdžiui, rūkymas, vaistai, klimato pokyčiai ir infekcijos. Tiesa, sunkesnės formos alergijos (pavyzdžiui, žemės riešutų) turi mažesnę tikimybę su amžiumi sumažėti“, – sako Lindsey McManus, Jungtinės Karalystės alergologas.

2. Retesnė migrena
Kai kurie tyrimai rodo, kad apie 67 proc. migreną kenčiančių moterų, sulaukusios 65 metų, gali atsikvėpti – migrena arba liaujasi visiškai (40 proc.) arba jos priepuoliai tampa retesni ir silpnesni. Tai mokslininkai aiškina menopauze, dėl kurios kraujyje sumažėja estrogeno. Manoma, kad pakilęs šio hormono lygis yra viena iš migrenos priežasčių.
Deja, migrena sergantiems vyrams amžius nesuteikia tokio atokvėpio. Kita vertus, jie ir jaunystėje šiuo negalavimu skundžiasi daug rečiau.

3. Mažiau prakaituojama
Menopauzė neretai krečia mums nemalonių pokštų, kai prakaitavimas tampa itin intensyvus ir staigus. Tačiau ją prašokusios turėtume atsikvėpti. Mat su amžiumi mūsų prakaito liaukos pradeda trauktis ir tampa mažiau jautrios, todėl galime sutaupyti dezodorantams. Tyrimai, publikuoti leidinyje „Journal of Applied Physiology“ nustatė, kad moterys, nuo 52 iki 62 metų prakaituoja kur kas mažiau nei tos, kurioms 20 – 30 metų. Taip nutinka prakaito liaukų siaurėjimo ir mažėjančio jų atsako į nervų sistemos siunčiamus dirgiklius.

4. Rečiau sergama peršalimo ligomis
Ekspertai teigia, kad 50 metų žmogus vidutiniškai peršalimo ligomis serga 1-2 kartus per metus, kai tuo tarpu 20-metis serga 2-3 kartus. Taip nutinka todėl, kad kiekvieną kartą, kai užsikrečiame virusu, mūsų organizme vystosi antikūniai, kurie padeda apsisaugoti nuo šio tipo viruso ateityje. Sulaukęs 50-ties žmogus būna jau patyręs maždaug 200 peršalimo ligų virusų atakas. Deja, šis dėsnis negalioja gripo virusui, kuris mutuoja kasmet. Negana to, vyresnio amžiaus žmonėms jis sukelia daugiau komplikacijų.

5. Rečiau kankina dantų jautrumo problema
Dantų jautrumą sukelia karštis arba šaltis, pro mikroskopines poras pasiekęs išorinį danties nervą.
„International Dental Journal“ ataskaitoje rašoma, kad su amžiumi tuos kanalėlius užpildo dentinas, kuris kaupiasi tarp emalio ir nervų, taip sukurdamas vis didesnę izoliaciją. Dėl to ne tik šaltis ir karštis tampa mažiau juntami, bet ir kariesas užklumpa vis rečiau.
Tiesa, lazda turi du galus – jautriau į temperatūros pokyčius ima reaguoti dantų šaknys, kurias dantenos vis labiau atidengia.

5. Protas tampa aštresnis
Atrodytų, sunku tuo patikėti, bet senstant kai kurie protiniai gebėjimai ne silpsta, o priešingai – pagerėja. Tarkim, Teksaso universitete neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad žmonės virš 60 metų geriau priima sprendimus, užtikrinančius ilgalaikę naudą, nei tie, kuriems yra 20–30 metų. Tyrimo metu vyresnio amžiaus dalyviai nuolat aplenkdavo savo jaunesnius varžovus, pasirinkdami variantą, kuris garantavo geresnį ilgalaikį atlygį.

Smegenų skenavimas rodo, kad jauni žmonės dažnai naudoja tik vieną savo smegenų pusrutulį, atlikdami tam tikrą užduotį, o vidutinio amžiaus ir vyresni sugeba vienu metu įjungti abu pusrutulius. Daugumos žmonių kairysis pusrutulis „specializuojasi“ kalbos ir loginio mąstymo srityje, o dešinysis pusrutulis įsijungia, kai reikia daugiau intuicijos, pavyzdžiui, skaitant kūno kalbą, atpažįstant emocijas. Jei priverčiame išsyk dirbti abu savo pusrutulius, mums pavyksta susidaryti išsamesnį vaizdą ir priimti geresnį sprendimą. Deja, tai daryti mūsų smegenys išmoksta tik su amžiumi. Ypač ši problema aktuali vyrams, kurių gebėjimas naudotis išsyk abiem pusrutuliais yra gerokai prastesnis nei moterų.