 „Corbis“ nuotrauka
Kas trečias užsienietis turi problemų grąžindamas kokybiškas prekes, jeigu jiems nepatinka dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas. Lietuvos vartotojų institutas, siekdamas nustatyti problemas ir trukdžius, iškylančius užsieniečiams grąžinant kokybiškas prekes Lietuvoje, tris mėnesius atlikinėjo kokybiškų prekių grąžinimo tyrimą.
Tokias teises vartotojams nustato Civilinis kodeksas ir Prekių grąžinimo ir keitimo taisyklės.
Slaptojo pirkėjo metodu nuo balandžio iki birželio atliktas tyrimas atskleidė, jog 58 proc. pardavėjų nesugebėjo užsieniečiams suteikti išsamios ir teisingos informacijos apie perkamas prekes. Didžiausios kliūtys, informuojant užsienietį apie prekę, - pardavėjo žinių trūkumas, kalbos barjeras ar nenoras suteikti išsamios informacijos.
Prieš perkant prekę tyrėjai privalėjo paklausti pardavėjo apie prekės grąžinimo galimybę. 29 proc. pardavėjų teigė, kad prekės nebus galima grąžinti, nors iš tikrųjų vartotojai turėjo teisę grąžinti prekes. Kai kuriais atvejais pardavėjai klaidino tyrėjus, jog prekės yra nekeičiamos ir negrąžinamos, nes įrašytos į nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą. Tyrėjai pabrėžė pardavėjų siekį sudaryti įspūdį, jog prekių grąžinimas yra ilga, sudėtinga ir nemaloni procedūra.
33 proc. tyrėjų teigė, kad, atvykus grąžinti prekę, prekybininkų elgesys pasikeisdavo į neigiamą pusę - tyrėjams teko aiškintis pardavėjui, išklausyti nemalonias replikas, pavyzdžiui: „Kas būtų, jeigu kiekvienas taip, kaip jūs, ateitų ir grąžintų prekes?", „padėvėjo ir atnešė atgal", ir pan.
Vienas iš slaptojo pirkėjo tyrėjų savo ataskaitoje teigia, kad, norėdamas parduotuvėje grąžinti žirklutes ir užvalkalą pagalvei, pasijuto įstatymo pažeidėju, o ne asmeniu, turinčiu teisę grąžinti prekę.
Nepavykus grąžinti kokybiškų prekių, buvo kreiptasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kad ši išspręstų kilusį ginčą. Net ir turint šios valstybės institucijos sprendimą, grąžinti prekes buvo nemalonu, nes pardavėjai reiškė nepasitenkinimą, teko aiškinti prekių grąžinimo priežastis.
Pagal įstatymus, vartotojas, kuriam nepatinka nusipirktos kokybiškos prekės spalva, dydis ar komplektiškumas, per 14 dienų nuo prekės pirkimo dienos turi teisę prekę pakeisti. Jeigu pardavėjas neturi prekės pakeisti, vartotojas turi teisę ją grąžinti ir atgauti pinigus. Šias teises turi tiek nuolatiniai Lietuvos gyventojai, tiek užsieniečiai. Prekė neturi būti nešiota, sugadinta, praradusi prekinę išvaizdą.
Ūkio ministro įsakymu yra nustatytas kokybiškų prekių, kurios negali būti keičiamos, grąžinamos, sąrašas.
Griežtai draudžiama moteris.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti moteris.lt kaip šaltinį.
Moteris.lt neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. moteris.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
vilija 2011 birželio 16 d. 18:43:25
na taip, tikrai nemegsta, esu tai patyrusi kai pirkau kelnes, bet kita diena pastebejau isirusia juosta. taciau va kai perku is varle.lt tai niekada nereikia grazinti prekiu, ir siaip parduotuve ne tik internetine bet ir reali ASS 2010 rugsėjo 11 d. 20:05:34 sutinku kad pirkejai dabar isnagleje.nusiperka preke gera o po kiek laiko ateina su sulauzyta ar net sudauzyta ir reikalauja grazinti pinigus.juk cia nesamone matai ka perki kaip kokie neigalus nei jokio supratimo nei atsakomybes uz savo veiksmus. na ka gi klientas gali pardavejui ir ant galvos kai ka padaryti nes jis visada teisus. x 2010 rugpjūčio 30 d. 21:24:33 'uzsienyje seniai nera mados lyst pirkejui i akis' - dar ir kaip yra, ypac prastai apmokamose darbo vietose. ... 2010 rugpjūčio 28 d. 20:20:53 labai geras straipsnis,nes ir paciai teko susidurti su panasia situacija.Nors atejau nekeisti,o nusipirkti prekes...pardavejos replika buvo,kad "sitoje parduotuveje labai brangios prekes":),tipo suprask,kad esi vargse ir dink is cia. Uzejus uzsienyje,kaip tik gauni kuo geriausius patarnavimus,nes vardinese parduotuvese ir aptarnavymas kitoks,o kai sugrizusi i Lietuva atostogu uzejau i viena tokia parduotuve buvau sokiruota:( RAsa 2010 rugpjūčio 27 d. 23:59:25 nesuprantu sios problemos, gyvenu Olandijoje, daznai buna taip,kad nusipirkus koki ruba parsinesu namo, pasistaipau pries veidrodi ir nusprendziu,kad vistik nepatinka. nei vieno karto dar nebuvo,kad pardavejos pasakytu ka nemalonaus ar paklaustu,kodel grazinu. tiesiog priima atgal ir paklausia gal galetu padeti issirinkti kita daikta. Taskas, jokiu komentaru ar kvailu klausimu jos nekelia. KOdel Lietuvoj zones stengiasi sugadinti kitam nuotaika? prisikt i dusia ar kitaip kaip uzgauti? piene 2010 rugpjūčio 26 d. 18:43:35 problemos yra tame kad pirkejai visai apnaglejo.Kazkoks durnius pasake kad pirkejas visada teisus-tai pirkejas baigia gyvas suest pardavejas,ko tik neprasimano....man nuosirdziai gaila pardaveju kurias atvirai kolioja,sokdina o tos vargseles nuvarytom kojom per visa diena turi sypsotis kiekvienam isgamai.uzsienyje seniai nera mados lyst pirkejui i akis,o cia verciama vos ne keliaklupsciauti pries ,,pirkeja''. Viskas paprasta 2010 rugpjūčio 26 d. 12:03:36 Kokybiska nenaudota preke pirkejas turi teise grazinti per 14 dienu nuo jos pirkimo, neaiskindamas priezasciu. Yra prekiu, kurias galima grazinti tik neispakuotas. Nekokybiska preke galima grazinti per istatymo numatyta garantini sesiu menesiu laikotarpi. Kai kurie gamintojai sutiekia savo prekems ilgesne garantija, tada galioja igesnis periodas. Nekokybiskos prekes grazinimas per garantini laikotarpi neturetu buti jokia problema pardavejui, nes garantijas visada suteikia gamintojas - brokuotos prekes grazinamos jam. Kokybiskos prekes grazinimas per dvi savaites pardavejo problema yra tik tiek, kad jis turi preke apziureti, ar ji tikrai nenaudota, kad veliau galetu parduoti. Tai, sakyciau, gana normalu ir turetu buti vartotojui suprantama. Nebent patys noretumet veliau nusipirkti daiktus, kuriuos kazkas panaudojo ir grazino. Yra isimciu - pvz. del higieniniu priezasciu negalima grazinti apatiniu baltiniu, kai kurios parduotuves nepriema atgal sventiniu drabuziu, nes yra pirkeju, kurie padevi brangu drabuzi kokiame baliuje, nenuimdami etikeciu, o po to bando grazinti ir atsiimti pinigus. Taip pat yra prekiu, kurias ispakavus, ju grazinti negalima - pvz. kompaktiskai suslegtu oru supakuotu ciuziniu, nes dar karta ju taip supakuoti nebeimanoma. Tas pats galioja baldams, sviestuvams ir pan. Apie tokias isimtis pardavejas privalo pirkeja ispeti, o tada jau jo teise - pirkti ta daikta ar ne. Jeigu laikantis situ taisykliu pardavejai nenori priimti grazinamu prekiu, reiketu tiesiog kreiptis i vartotoju apsaugos tarnyba. Tai kur cia problemos? |
||||
   
|
