Trumpas vyrų ir moterų kalbų žodynas

Sako, kad visos problemos kyla iš to, kad vyrai ir moterys mažai kalbasi tarpusavyje. Tačiau kalbėtis neužtenka – reikia dar susikalbėti.

Taip, vyrai ir moterys mėgsta kalbėtis apie skirtingus dalykus. Juos domina politika, sportas, verslas ir muzika. Mus – santykiai, santykiai ir santykiai: su vyrais, su kolegomis, su vaikais. Na, dar truputį rūpi drabužiai, maistas ir, žinoma, svoris.

Bet jei reikia, mes taip pat sėkmingai galim diskutuoti ir apie politiką ar verslą. Problema – ne tematika, o išraiškos priemonės. Net apie tuos pačius dalykus mes kalbame skirtingai. Vyrams kalba visų pirma būdas perduoti informaciją, mums – būdas palaikyti santykius. Todėl vyrai kalba aiškiau ir tiksliau, o mes norime būti perskaitytos tarp eilučių. Jei vyras nori gerti, jis sako: „Nupirk mineralinio vandens“. Moteris sako: „Antonio, man karšta...“

Apskritai bet kokius moters bandymus papasakoti, kaip ji jautėsi ir ką išgyveno, daugelis vyrų laiko tuščiu laiko švaistymu ir pilstymu iš tuščio į kiaurą – kam aptarinėti emocijas, kurios jau seniai ištirpo ore? Be to, jie nežino, kaip reaguoti. Na, aprėkė tave viršininkas, bjauriai jauteisi, ir ką? Kartais moteriai tereikia, kad ją išklausytų, o vyras išsyk puola patarinėti ar dar blogiau – veikti: „Aprėkė? Tave? Gerai, sakyk koks jo telefono numeris!“

Toks pat laiko švaistymas jiems atrodo ir moterų bandymas pradėti kalbėti „iš toli“, palengva artėjant prie aptariamos problemos. Užuot pasakiusi, kad jai nepatinka, kai vyras įsiveržia į jos darbovietę, prieš tai neperspėjęs (neva siurprizas...), moteris sako: „Žinai, kai kuriems žmonėms patinka vienokie dalykai, o kitiems, priešingai, visai kitokie. Žmonės yra visi skirtingi. Ir mes šiek tiek skiriamės, nes gal tau kai kurios situacijos atrodo visai kitaip, juk viskas priklauso nuo požiūrio kampo, be to, šiandien turbūt esu pervargusi, todėl gal kabinėjuosi prie smulkmenų, bet vis dėlto...“

Skiriasi ir kalbos intonacija – moterys mėgsta sakinio gale šiek tiek pakelti balsą – tarsi klaustų. Todėl jų kalba dažniausiai atrodo neužtikrinta net tuomet, kai ji įsitikinusi savo teisumu. Atkreipkite dėmesį, kaip paliepimus pavaldiniams išsako moteris viršininkė ir vyras bosas. Tarsi nepakaktų neužtikrintos intonacijos, moterys dar linkusios įterpti visokių spaudimo įspūdį švelninančių įterpinių „man atrodo“, „gal geriau būtų“, „na, nežinau“ ir pan.

Nors kartais susikalbėti su kalbos nemokančiu užsieniečiu atrodo lengviau nei su nuosavu vyru, tačiau tai nėra neįmanoma. Portalas woman.ru siūlo trumpą populiariausių vyriškų frazių vertimą į moterų kalbą. Sakysit, jei vyrai visada kalba aiškiai ir konkrečiai, kam gi tas žodynas? Yra viena išimtis – vos tik kalba pakrypsta apie santykius, visas vyrų konkretumas išgaruoja kaip dūmas.

Jis sako: „Aš tau paskambinsiu.“
Vertimas: „Gal ir paskambinsiu, jei nerasiu nieko geresnio. Svarbiausia, nesugalvok man skambinti pati.“

Jis sako: „Paskambinsiu tau rytoj, 17 valandą.“
Vertimas: „Paskambinsiu tau rytoj 17 valandą.“