Stresas gali būti toks pat užkrečiamas kaip gripas

Įpratome dėl streso kaltinti ekonominę situaciją, greitą gyvenimo tempą ir kitus objektyvius dalykus. Pasirodo, stresu galima tiesiog užsikrėsti.

„Diena prasidėjo puikiai, – prisimena vadybininkė Diana. – Saulė švietė skaisčiai, išsimiegojau gerai, pakeliui į darbą spėjau susitarti dėl susitikimo su svarbiu klientu. Bet vos atvažiavau į biurą, direktorė pasitiko mane nepatenkintu veidu, mat susikivirčijo su vienu iš reklamos užsakovų; viena kolegė sėdėjo susigūžusi kampe, nes prisidėjo prie šio konflikto, o kitos dvi aptarinėjo Graikijos krizę, nė neabejodamos, kad tai nutemps į dugną visą Europą. Geros nuotaikos kaip nebūta. Iki vakaro situacija geresnė netapo – priešingai, kuo toliau, tuo labiau visos irzome, susitikimo metu buvau labai įsitempusi ir nervinga, o namo grįžau tokia pikta ir nusiminusi, kas vos tramdžiausi. Įdomiausia, kad net negalėjau paaiškinti namiškiams savo bjaurios nuotaikos priežasčių. Pastebiu, kad taip nutinka jau ne pirmą kartą – kartais dėl to man net nesinori važiuoti į biurą.“

Psichologai jau seniai trimituoja apie tai, kad stresas tampa daugelio žmonių kasdiene būkle. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios britams tenka išeiti ilgalaikio nedarbingumo atostogų – ji dažnesnė už insultą, širdies priepuolį, vėžį ir kitas problemas. Ir nors pavojingas streso plitimas siejamas su greitėjančiu gyvenimo tempu, augančiais reiklavimais, nestabilia finansine padėtimi, tačiau dabar prabilta ir apie tai, kad jis yra tiesiog... užkrečiamas, rašo „The Daily Mail“. Vos vienas darbo netekęs žmogus bendrovėje gali užkrėsti stresu dešimtis pasilikusiųjų. Net ir tie žmonės, kurie neišgyvena padidėjusios įtampos darbe, nepatiria sunkumų asmeniniame gyvenime, neturi finansinių problemų, neretai jaučia niekuo nepaaiškinamą nerimą, paniką, baimę, kad nutiks kažkas baisaus.

Psichologė profesorė Elaine Hatfield teigia, kad kitų žmonių jausmai mus veikia neišvengiamai – taip yra dėl įgimtos žmonių empatijos. Nei jei logiškai mąstydami mes sugebame atskirti kitų žmonių problemas nuo savųjų, mus veikia jų kūno kalba, balso tonas ir kiti neverbaliniai streso ženklai. Anot E. Hatfield, ypač lengvai stresu užsikrečia moterys, nes jos labiau linkusios atsiliepti ir prisiderinti prie kitų žmonių emocijų.

Ar įmanoma nuo to apsisaugoti? „Lygiai taip pat, kaip mes stipriname imunitetą saugodamiesi peršalimo ligų ar gripo, taip mes galime padidinti ir savo atsparumą stresui“, – teigia dr. Andrew Parkeris, Londono „Capio Nightingale“ ligoninės psichiatras.

Apsisaugoti nuo gripo padeda paprasčiausias rankų plovimas, o išvengti streso viruso gali padėti keli paprasti streso darbe eksperto iš Lankasterio universiteto profesoriaus Cary Cooperio patarimai.

1. Venkite pavojingų kontaktų su „sergančiaisiais“. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės užsikrečia stresu, yra jų socialumas. Sunku išlikti ramiam, kai visi aplink nerimauja – mat nedalyvaudami bendroje panikoje jaučiamės pašaliniai, tarsi atstumtieji. Tačiau supraskime, kad atsiribojimas kartais yra tiesiog būtinas norint išsaugoti sveikatą.

2. Ribokite informaciją, kuri jus verčia nerimauti. Nors manome, kad būdami geriau informuoti jausimės geriau, iš tiesų ne visos žinios mums yra tokios gyvybiškai būtinos. Jei pastebite, kad esate jautrūs blogoms žinioms, pradėkite dieną ne žinių laida, o muzika. Jei tai trukdo jums užmigti – vietoj vakaro žinių geriau pažiūrėkite gerą komediją.

3. Atskirkite kitų žmonių stresą nuo savo. Tai nereiškia, kad turite būti abejingi kitų žmonių jausmams – galite juos išklausyti ir užjausti, tačiau visai nebūtina pradėti jausti tą patį.

4. Nereaguokit impulsyviai. Mintimis ženkite žingsnį atgal, pradėkite tolygiau kvėpuoti, atitraukite mintis nuo stresą keliančios situacijos.

5. Atsiribokite fiziškai. Imkitės kokios nors paprastos veiklos – pasidarykite puodelį arbatos, pažiūrėkite pro langą ar pasivaikščiokite. Jei įsitempti jus verčia kolegos biure, darykite tokias mažas pertraukėles kelis kartus per dieną.

6. Paieškokite pozityvių dalykų. Jei nerandate jų kalbėdami apie konkrečią stresinę situaciją, tuomet nukreipkite pašnekovų dėmesį malonesne linkme – pavyzdžiui, pradėkite kalbėti apie savaitgalio ar atostogų planus, naujus pirkinius ar neseniai matytą filmą.