Stresą šeimoje moterys patiria dažniau nei vyrai (1)

Kasdienis lėkimas tapo tokia kasdienybe, kad jau seniai turėjome prie to priprasti. Deja, tyrimai rodo, kad įtampą patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas streso būsenoje atsiduria dažnai.

„Nuo ryto iki vakaro – irzlūs klientai, viskuo nepatenkintas šefas, spaudžiantys terminai, konkurencija ir baimė, kad visai tai gali prarasti, – pasakoja apie eilinę savo dieną vadybininkė Loreta. – Paskui kamščiai, eilės parduotuvėse, karštligiškas skaičiavimas, ką gali sau leisti nusipirkti ir kiek dar liko iki algos; grįžus namo užgriūva vaikai su savo bėdomis ir prastomis nuotaikomis, vyras, vakarienė, netvarkyti namai, nelyginti skalbiniai...

Vakare dažnai jaučiuosi tokia pavargusi, kad atrodo akmeniu krisčiau į lovą. Tačiau pikčiausia, kad atsigulusi negaliu užmigti – galvoje vis sukasi tai, ką šiandien pamiršau ar nespėjau padaryti (nepaskambinau mamai, nepakalbėjau su darželio auklėtoja, neišėmiau faršo iš šaldiklio) ir tai, ką turėsiu padaryti rytoj (išsiųsti ataskaitą, paskambinti X, nusiųsti pasiūlymą Y). Vos spėji užmigti, jau reikia keltis. Jaučiuosi atsipalaidavusi tik akimirką tarp sapno ir pabudimo, bet vos tik sąmonė ima orientuotis aplinkoje, naujas rūpesčių kamuolys užspaudžia gerklę.

Baisiausia yra tai, kad nebegaliu atsipalaiduoti nei per savaitgalius, nei per atostogas. Lyg ir nėra dėl ko jaudintis, tačiau juntu nuolatinį gumulą skrandyje, niekuo nepaaiškinamą nerimą. Atrodo, kad kažką pamiršau, kad tuoj nutiks kas nors negero...“

Kas mums sukelia stresą?
Naujausias UAB “Valentis” užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, nepaneigė iki šiol lyderiavusių stresorių – anot psichologų, jų yra penki: skyrybos, konfliktai darbe ir padidėję darbų mastai (45 proc. apklaustųjų), finansinės problemos ir konfliktai šeimoje (26 proc.).

Tyrimo duomenimis stresą šeimoje ar bendraujant su artimaisiais dažniau patiria moterys (31 proc.), o ypač – namų šeimininkės (54 proc.).

Tačiau stresą gali sukelti ir tokie lyg ir nesusiję su mumis dalykai, kaip per žinias išgirstos naujienos. Dėl politinių naujienų streso būsenoje dažniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai (30 proc.) ir tie žmonės, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (27 proc.).

Tarp dažniausių stresorių atsidūrė ir apsilankymai pas gydytojus (savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą 16 proc. žmonių), automobilio vairavimas mieste bei vienatvė (7 proc.).

Paaiškėjo, kad kur kas dažniau už jaunimą stresuoja vyresni nei 30 metų šalies gyventojai Taip pat dažniau už kitus stresą patiria žmonės su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai.

Pasak socialinių mokslų daktaro psichologo Viktoro Keturakio, stresas kartais gali būti pozityvus, tačiau pastarieji tyrimo duomenys rodo, kad jis jau peržengė pozityvumo ribą. „Lietuvių streso lygis yra rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana pavojingoje padėtyje“, – sako jis.