Pažadu – šiemet būsiu tokia pat bjauri kaip pernai (5)

Na, tai kaip – nuo šiandien pradedat gyvenimą iš naujo? Negersit, nerūkysit, sportuosit ir taupysit? Sėkmės. Aš tai toliau gersiu, išlaidausiu ir gadinsiu kitiems nervus. Metų gale galėsim palyginti rezultatus.

Neseniai pietavome su keliomis kolegėmis iš gretimos redakcijos, kalbėjomės apie žalingus įpročius ir viena jų, neseniai metusi rūkyti, netikėtai pasakė: „Ketinu prasilaikyti iki Naujųjų, o paskui žiūrėsiu. Gal vėl pradėsiu.“ Visai rimtai, ramiu veidu. Visi nuo Naujųjų meta, o ji pradės. Man tikrai patiko. Pradėjau mąstyti, ką tokio žalingo, egoistiško, smerktino ir kartu labai malonaus norėčiau ir aš pradėti po Naujųjų. Gal susirasti meilužį? Liautis gaminti vakarienę? Atsisakyti skalbinių lyginimo? Kas vakarą sukimšti po riebų saldų torto gabalą? Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau laukiau Naujųjų, o naujamečių pažadų tema man tapo visai maloni ir neskausminga.

Kodėl žmonės taip bjauriai jaučiasi pirmąją naujų metų dieną? Na, taip – kamuoja pagirios, piniginė tuščia, užgriūva nebaigti darbai, už lango šalta, laukti nebėra ko... Visa tai, aišku, slegia. Tačiau bjauriausia yra tai, kad būtent tą dieną ateina laikas pradėti tesėti pažadus, kuriuos davėme sau švenčių išvakarėse.

Sunku rasti žmogų, kuris nuo Naujųjų nebūtų sau ko nors pažadėjęs. Tie pažadai retai kada būna susiję su maloniais dalykais – dažniausiai žadame nedaryti to, kas mums teikė malonumą, ir vietoj to daryti tai, kas mūsų nė kiek nedžiugina. Natūralu – jei būtų atvirkščiai, žadėti nereikėtų. Dauguma pažadų paprastai turi priešdėlį NE – negersiu, nerūkysiu, nevalgysiu pyragaičių, neišlaidausiu, nesipyksiu su kaimynais. Šitie patys blogiausi – mat pagal neurolingvistinio bei kitokio programavimo dėsnius viskas, kas turi priešdėlį NE, yra negatyvu ir stabdo energijos tekėjimą bei norų išsipildymą.

Tačiau tie kiti, pozityvieji, paprastai priešdėlį NE yra įtraukę į vidų kaip sraigė ragučius: taupysiu (neišlaidausiu), mesiu svorį (nevalgysiu), sportuosiu (netingėsiu), mokysiuos anglų kalbos (negulinėsiu prieš televizorių) ir t.t.

Aš pati nesu taip kategoriškai nusiteikusi prie NE tipo pažadus. Manau, kad jie atlieka labai svarbią funkciją – tarsi valytuvai ištrina ankstesnius neigiamus įpročius ir pakiša tau prieš nosį gyvenimą kaip švarų lapą. Piešk ką nori! Pabandykit įkalbėti savo vaiką piešti naują piešinį jau pribraižytame lape. Neišdegs. O matėt, kaip kino filmuose elgiasi rašytojai? Brūkštelėjo kelias raideles ar sakinius, nepatiko, suglamžė lapą ir švyst į šiukšliadėžę. Jie tiki, kad naujas lapas įkvėps naujoms mintims. Gaila, kad dabar dauguma rašytojų dirba su kompiuteriais. Gal dėl tos priežasties ir jų mintys vis labiau kartojasi?

Argi nepatogu? Suglamžei seną gyvenimą, švyst į šiukšliadėžę, nusipiešei naują ir gyveni ilgai ir laimingai.

Mano draugė ištekėjo trečiąsyk. Ji įsitikinusi, kad niekada nevėlu viską pradėti iš naujo. Tiesa, iš praeito gyvenimo (praeitų gyvenimų?) liko kelios „uodegėlės“: trys vaikai nuo skirtingų vyrų, neišspręsti buto dalybų klausimai ir bendro verslo su antruoju eksvyru likučiai. Bet tai smulkmena palyginus su jos šviečiančiomis akimis.

Kita mano draugė irgi nuolat pradeda viską iš naujo. Tačiau skirtingai nei pirmoji, keičianti naujojo gyvenimo dekoracijas ir veikėjus, ši iš naujo pradeda vis su tuo pačiu. Kaskart skambindama jai nežinau, į kurį jos gyvenimo etapą pataikysiu – „Viskas baigta“ ar „Mes nutarėme viską pradėti iš naujo”. Mat jos vyras amžinai ieško savęs. Kažkodėl dažniausiai – kitų moterų lovose. Būna, kad randa. Tuomet prasideda indų skraidymo metas, ašarų upeliai ir atsisveikinimo visiems laikams scenos.