Norite iš tiesų pailsėti? Lėtinkite tempą!

Gyvenimo tempas yra toks greitas, kad mes nebemokame ne tik lėtai dirbti – mes nebemokame lėtai atostogauti. Tačiau psichologai vienu balsu šaukia: „Stabdykite arklius, mielieji! Jūs jau mokate organizuoti savo laiką. Dabar išmokite pasiduoti jo tėkmei.”

Nežinote, ką veiksite per šias atostogas?! Tai siaubinga. Visi normalūs žmonės jau prieš pusę metų žinojo, kur atostogaus, kada ir kiek jiems tai kainuos. Šiais laikais gėda prisipažinti, kad ketinate atostogas praleisti pasyviai – drybsodami paplūdimyje ar kapstydamiesi tėvų ūkyje kaime. Tai tuščiai praleistas laikas. Jei per atostogas nesugebate nuveikti nieko apčiuopiamo – tarkim, susiremontuoti namų, turėtumėte bent jau praturtinti savo žinių bagažą – aplankyti kokia naują šalį, išmokti nardyti ar skraidyti jėgos aitvarais. Nepasiduokite tokiems stereotipams – iš tiesų naujų įspūdžių gali suteikti ir visiškai pasyvios atostogos, o mūsų psichinei sveikatai tokios kartais yra net gyvybiškai būtinos.

Suplanuotos atostogos
Aktyvaus poilsio mada nėra bloga – gali būti, kad nauji įspūdžiai, pažintys ir nuotykiai praturtins jūsų gyvenimą ir leis atsipūsti. Ypač aktyviai atostogauti rekomenduoja tiems, kurių darbas yra kupinas rutinos.

Tačiau tie, kurie įprato prie nuolatinio bėgimo ir jį lydinčio streso, daugiau naudos galėtų gauti iš lėtų atostogų. Anot psichologės Dovilės Jankauskienės, tiems kurie pernelyg įprato viską planuoti – pradedant darbu, baigiant atostogomis, reikėtų išmokti atsipalaiduoti, priimti tai, ką duoda gyvenimas ir išmokti tuo džiaugtis. „Mums nuolat kalama į galvą, kad laimę teikia tik pasiekti tikslai. Be juk pats gyvenimas jau yra tikslas, – sako ji. – Būti jame, stebėti jį atmerktom akim, priimti tai, kas atsitinka, išgyventi be iliuzijų, kaltės jausmo, bereikalingų vilčių – tai ne mažiau svarbu, nei siekti iš anksto užsibrėžtų tikslų.“

Carlas Honoré, knygos „Garbė lėtumui“ autorius, yra įsitikinęs, kad šiuolaikinių žmonių bėda yra ta, jog net ir ilsėdamiesi, jie nesugeba pabėgti nuo darbo. „Darbas tebevaldo mūsų gyvenimą, o kuomet turime laisvo laiko, retai jį leidžiame klajodami nugrimzdę į platotiškos tylos ir įsiklausymo apmąstymus. Kiekvieną minutę skubame užpildyti kokia nors veikla. Laisva grafa darbotvarkėje dažniau kelia paniką nei pasitenkinimą.“ C.  Honoré siūlo keletą paprastų ir visiems įkandamų būdų, kaip išmokti mėgautis lėtomis atostogomis.

Išjunkite televizorių
Kiurksojimas prie televizoriaus – vienas populiariausių ir labiausiai mūsų pamėgtų pasyvių poilsio būdų – į lėtų atostogų planą neįeina. Nors iš pažiūros šis laikas nereikalauja nei išankstinio plano, nei pastangų, jis išsiurbia mūsų energiją. „Televizija diktuoja tempą, kuris dažnai yra greitas, – rašo autorius. – Greitai mirgantys vaizdai, greitakalbis dialogas ir greitas vaizdo operatoriaus darbas. Be to, žiūrėdami televizorių nedarome jokių sąsajų. Tiesiog sugeriame vaizdus ir žodžius, patys nieko neduodami. Dauguma tyrimų parodė, kad daug laiko prie televizoriaus praleidžiantys žmonės mažiau laiko skiria tiems dalykams, kurie daro gyvenimą malonesnį – maisto gaminimui, pokalbiams su šeima, sportui, meilei, bendravimui su žmonėmis.“

Išsitraukite virbalus
Dar neseniai mezgimas buvo laikomas atgyvena. Mezganti moteris tapo „namų vištelės“ simboliu, o frazė „megzti anūkams kojines“ reiškė aktyvaus ir prasmingo gyvenimo pabaigą ir beprasmio vegetavimo pradžią.

Tačiau laikai pasikeitė. Dabar mezgimas laikomas nauja meditacijos forma, o rankų darbo mezginiai tapo naujausiu mados klyksmu.

„Mezgimas – lėtas procesas. Paspaudus mygtuką ar įjungus jungiklį, jo nepaspartinsi. Tikrasis mezgimo džiaugsmas slypi pačiame procese, o ne jo finišo linijoje, – rašo C. Honoré. – Tyrimai parodė, kad ritmiški, nuolat besikartojantys virbalų šokio judesiai gali sumažinti pulso dažnį ir kraujospūdį, užliūliuodami mezgėją ir įvesdami ją į ramią, beveik meditacinę būseną.“

Nenuostabu, kad daugelis moterų griebiasi virbalų, norėdamos nusiraminti. Kartu tai padeda atgauti minčių šviežumą ir jas iš naujo surikiuoti. „Aš jaučiu, kaip aktyvioji mano smegenų dalis išsijungia, o tai padeda išpainioti susinarpliojusių minčių mazgą“, – sako mezgimą pamėgusi amerikietė rašytoja Bernadette Murphy.

Sodininkaukite
Panašus likimas ištiko ir sodininkystę. Dar neseniai mes kikenome iš savo tėvų, visus savaitgalius praleidžiančių kolektyviniuose soduose. Kokia kvailystė! Juk daržovių galima nusipirkti bet kokiame turguje. Argi ne geriau tą laiką praleisti pramogaujant, linksminantis, keliaujant, kuriant... Pomėgį kapstytis žemėje siejome su tėvų taupumu ar netgi šykštumu ir vadinome tai „pirmosios kartos nuo žagrės“ reliktu.

Tačiau pastaraisiais metais turėti savo ūkelį tapo nepaprastai madinga. Gero skonio ženklas – patiekti svečiams pačių užaugintų salotų ar uogų. Tie, kas neturi sklypelio, pradėjo auginti prieskonius ir pomidorus balkonuose ar ant palangių. Sėklų pardavimas kai kuriose šalyse išaugo dvigubai, o laidos apie sodininkystę D.Britanijoje rodomos geriausiu eterio laiku. Vis daugiau garsenybių prisipažįsta mielai savaitgaliais besikapstančios savo darže ir nė kiek nesigėdi purvinų panagių.

Kas nutiko? Aišku, viena iš priežasčių – vis populiarėjančios ekologinės idėjos. Tačiau taip pat svarbus ir lėtumo ilgesys. „Tiek mezgimą, tiek sodininkavimą vargiai galima paspartinti, – aiškina C.Honoré. – Neįmanoma augalų priversti žydėti pagal pageidavimą arba pakreipti metų laikus, kad šie atitiktų jūsų dienotvarkę. Gamta turi savo grafiką. Šiame pasaulyje, kuriame viskas suplanuota, atsidavimas gamtos ritmams gali turėti gydomąjį poveikį. Sodininkavimas tarsi psichoterapija, už kurią terapeutui nereikia mokėti.“

Skaitykite
Vis populiarėjanti kasmetė knygų mugė rodo – skaitymas Lietuvoje niekada nebuvo praradęs savo aktualumo. Knyga daugeliui mūsų yra kone privalomas atostogų atributas. Net ir tiems, kurie kitomis dienomis knygų nepaima į rankas. Tačiau net ir knygų skaitymas gali būti skirtingas. Jūs galite rasti daugybę patarimų, kaip išmokti greitojo skaitymo, bet niekur nerasite patarimų, kaip išmokti skaityti lėčiau. Jums siūloma „fotografuoti“ akimis kiekvieną puslapį, sukišant į smegenis kuo daugiau informacijos, tačiau mes nemokomi grožėtis sakinių konstrukcija, metaforų grožiu ar netikėtomis įžvalgomis, leidžiant nuklysti savo mintims į šalį. Nes skaitymas mums yra žinių gavimo būdas, o ne malonumas.