Emocijų, jausmų, įvykių kaleidoskopas mus įsuka taip, kad nespėjame pasimėgauti gyvenimu – nors, regis, be paliovos lekiame ir kunkuliuojame, tačiau kažkodėl neapleidžia jausmas, kad stovime vietoje, o gyvenimas eina pro šalį.
Praktikų, padedančių atrasti vidinę ramybę ir harmoniją, gausu. Tai ir meditacija, ir dvasiniai pratimai, ir relaksacija, ir masažai. O kartais tam, kad stabtelėtume, pakanka vos vienos kitos protingos minties, kuri mums leistų pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies.
Dažniausia ieškodami atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus kreipiamės į psichologus, kurie, regis, geriau jaučia ir supranta vakarietišką mūsų gyvenimo modelį. Šįsyk siūlome jums kitą požiūrio kryptį, kurią siūlo išmintimi garsėjantis Tibeto vadovas Jo Šventenybė Dalai Lama. Siūlome keletą minčių iš Jo Šventenybės Dalai Lamos ir dr. Paul Ekmano knygos „Rytų ir Vakarų išmintis. Emocinis sąmoningumas. Pusiausvyros psichologija“ (leidykla „Aukso pieva“).
„Emocinis sąmoningumas reiškia sąmoningesnį požiūrį į emocinį gyvenimą: gilesnę savivoką, gebėjimą sutvardyti trikdančias emocijas, didesnį jautrumą kitų žmonių jausmams. Na, ir suprantama, visa tai suderinus, gebėjimą užmegzti vaisingesnius, daugiau pasitenkinimo teikiančius tarpusavio santykius. Visus šiuos sugebėjimus įmanoma išugdyti“, – teigiama knygoje.
Knygoje taip pat rasite ir daug išmintingų amerikiečių psichologo Paul Ekmano bei jo kolegų minčių. Tačiau šįsyk cituojame tik Dalai Lamą.
Kas lemia mūsų nuotaikas?
„Gali būti ir biologiškai, ne išoriškai sukeltų nuotaikų. Pavyzdžiui, vos pabudę ryte jau jaučiatės labai prislėgti. Net Šamathos meditacijos vadovuose sakoma, kad yra tokių psichologinių būsenų ar temperamentų, kurių vien meditacija pataisyti neįmanoma. Tai vadinama proto „išglebimu“, kartais dar nusakoma kaip proto „bukumas“. Kai apima stipresnės nei paprastai atbukimo ar suglebimo būsenos, dažnai jos gali būti susijusios su miego stoka ar netinkama mityba. Tokiais atvejais patariama meditacijos netęsti, išeiti į lauką ir pasišlakstyti veidą vandeniu, kad išsiblaivytų.“
Pyktis kyla iš nusivylimo
„Nors retkarčiais ir suirztame, meditacija gali padėti pykčiu neatsakyti į dirgiklį. Budizmo psichologijoje ir meditacijų tekstuose yra samprata, kuri, verčiant pažodžiui, reikštų „proto nelaimingumas“, nors tiksliau matyt būtų versti „nerimas“, nes šiuo žodžiu nusakome pamatinį nepasitenkinimo jausmą. Dar taiklesnis žodis būtų „nusivylimas“. Štai kas įkaitina pyktį. Taigi pyktis kyla iš nusivylimo. Pakanka menkiausio dirgiklio ir nusivylęs žmogus supyksta.“
Protas – ir nuodas, ir priešnuodis
"Žmogiškosios būtybės yra visuomeninio gyvūnų pasaulio dalis, emocijos mus sieja su gyvūnais. Pažvelgę į gyvūnų pasaulį matome, kad pamatinės gyvūnų emocijos yra jų išlikimo mechanizmo sudedamoji dalis. Tokių emocijų lygmuo nesukelia kokių nors ilgalaikių neigiamų ar destruktyvių pasekmių. Žmogiškųjų būtybių bėda ta, kad jų emocijos dažnai yra papildomos protu, žmogiškuoju intelektu bei atmintim. (...) priešnuodžio reikėtų ieškoti tame pačiame minties, intelekto, protingumo pasaulyje." (Apie tai, kaip traumuojančias mintis keisti sveikomis, galite paskaityti čia.)
Pasitikėjimas savimi turi turėti realų pagrindą
„Jis turi evoliucinę paskirtį. Be pasitikėjimo savimi jausmo, be savo vertės ir išdidumo jausmo, dažniausia neverta nieko nė imtis. Juk vis tiek neišdrįsite, vis tiek neužteks atkaklumo ar drausmės. Vos susidursite su kokiu sunkumu, iškart jums pasirodys, kad įveikti jį ne jūsų jėgoms. O tvirtesnis jūsų aš padės šį sunkumą įveikti, padės sutelkti daugiau energijos ir drąsos.
