Labiausiai sveikatos pablogėjimo senatvėje bijo gydytojai

Pavydžiai žiūrėdami į kitų šalių pensininkus, besimėgaujančius užtarnautais malonumais, tyliai svajojome, kad kada nors ir patys taip gyvensime. Deja, krizė pakoregavo ne tik mūsų dabartį, bet ir svajones apie ateitį.

Daugiau nei pusė 25–40 metų amžiaus Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad senatvėje jiems teks keisti gyvenimo būdą. (Tik 14 procentų. tikisi, jog sulaukus pensinio amžiaus gyvenimo būdo keisti nereikės.) Ir, deja, – ne į gerąją pusę. 54 proc. respondentų jaudinasi dėl pašlysiančios sveikatos, o 52 proc. – dėl sumažėsiančių pajamų. Tai paaiškėjo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo užsakymu atlikus visuomenės nuomonės tyrimą.

Tačiau vyrų ir moterų žvilgsnis į ateitį buvo šiek tiek skirtingas. Dėl finansinių problemų labiau jaudinosi moterys, o dėl sveikatos – vyrai. Beveik trigubai daugiau vyrų (17 proc.) nei moterų (6 proc.) tiki galimybe senatvėje kiekvienais metais keliauti po užsienio šalis – 57 proc. Lietuvos moterų ir 39 proc. Lietuvos vyrų mano, kad aktyviam poilsiui ir kelionėms senatvėje galimybių nebus.

Profesija taip pat daro įtaką žmonių lūkesčiams. Tarkim, sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai labiausiai iš visų profesijų gyvenimo būdo pokyčius senatvėje linkę sieti su sveikatos problemomis. Šį veiksnį paminėjo 62 proc. iš jų.

Informacinių technologijų atstovams svarbu atrodo tai, kad senatvėje padaugės laisvo laiko (tai akcentuoja 41 proc.). Jie taip pat labiausiai tiki ir savo galimybėmis turėti turiningą, kelionių kupiną senatvę.

Švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojai savo galimybes senatvėje aplankyti užsienio šalis ar ilsėtis kurortuose vertina prasčiausiai (net 60 proc. mano, kad tokios galimybės neturės).

„Mūsų visuomenėje žmogaus gerbūvis visų pirma siejamas su asmeniniais gebėjimais, – teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas. – Natūralu, kad senatvė žmonėms pirmiausiai asocijuojasi su šių gebėjimų apribojimu, pavyzdžiui sveikatos problemomis, sumažėjusiomis pajamomis”.

Anot O. Lapino, turtingesnėse Vakarų šalyse gyventojai labiau orientuoti į jau sukauptų gėrybių vartojimą. Todėl ir gyvenimo būdo pokyčius senatvėje žmonės ten labiau sieja su pozityvesniais dalykais, pavyzdžiui, kelionėmis ar poilsiu kurortuose.
Lietuvoje situacija, deja, kitokia. Dažniau mąstome apie tai, kaip išgyventi šią dieną, o rūpintis ateitimi nelieka nei noro, nei galimybių.

Priežasčių, kodėl vyrai ir moterys ateitį įsivaizduoja skirtingai, psichoterapeutas siūlo ieškoti dabartyje. „Žmonės visuomet linkę ateitį vertinti atsižvelgdami į esamą savo padėtį – teigia O.Lapinas. – Šiandien vyrai vis dar turi daugiau laisvės, geresnes saviraiškos galimybes bei gauna aukštesnes pajamas nei moterys – tai lemia ir didesnius jų lūkesčius senatvėje”.

Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas atliktas internetu apklausus tūkstantį 25-40 metų amžiaus gyventojų. Gyventojų apklausą šių metų rugpjūčio 8-17 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT”.