Kiek kainuoja žmona? (40)

Radikalios feministės tikina, kad vyrai mus veda tik todėl, kad jiems patogu turėti po ranka nemokamą tarnaitę, virėją ir vaikų auklę. Vyrai atremia, kad ne tokios jau nemokamos mes esame. Žurnalistė bando apskaičiuoti, koks iš tikrųjų yra žmonos naudingumo koeficientas.

Romantiškoms sieloms net mintis apie tokius skaičiavimus kelia siaubą, tačiau psichologai teigia, kad santuokos iš išskaičiavimo patvaresnės. Ir tai suprantama - juk kalkuliatorius patikimesnis už širdį. Meilė praeina per trejus metus, o vedybinės sutartys lieka ilgam. Gal tai ir turėjo galvoje garsusis rusų klasikas Michailas Bulgakovas, sakydamas, kad rankraščiai nedega?

„Šeimos tikslas nebūtinai turi būti meilė, - teigia psichologas Tomas Lagūnavičius. - Šeima atsirado kartu su poreikiu pasidalyti turtą ir moteris. Ir nereikia vadinti už turtingų vyrų tekančių moterų barakudomis. Moters prigimtis verčia rūpintis savo lizdeliu, palikuonių saugumu. Todėl svarbu susirasti gerą šėriką."

Ar mes ginčijamės? Juk tai pagrįsta moksliškai - visi tyrimai rodo, kad vyro socialinis statusas ir finansinė padėtis yra tokie pat svarbūs patrauklumo kriterijai kaip fizinis moterų grožis. Tiesą sakant, stebina ne tai, kad tokios santuokos yra patvaresnės, o tai, kad kai kurios jų vis dėlto subyra. Įdomu - kodėl? Manau, didžioji problema - paklaida skaičiuojant.

Moteris, verta milijono

Ponas X, vesdamas 20 metų jaunesnę moterį, puikiai nutuokė, kad tai kainuos nemažai, tačiau jis galėjo sau tai leisti. Kaip ir naująjį „Hummer", nors šis ryja kurą kaip slibinas, bet užtat, sėdėdamas prie jo vairo, aiškiai visiems parodai - Aš. Galiu. Sau. Tai. Leisti. Labiausiai X erzina ne išlaidos, o žmonos nedėkingumas. Vieną dieną po eilinio parduotuvių šturmo ji atsainiai mestelėjo ant stalo tuščią vyro kreditinę kortelę, o kai šis užsiminė apie išlaidų karpymą, atšovė, kad sąžiningai užsidirbo visa tai ir dar daugiau. Netikėdamas savo ausimis, sutuoktinis pasiėmė kalkuliatorių ir sėdęs su žmona prie stalo ėmė skaičiuoti. Pirmoji pradėjo ji. Atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip krizė ir bedarbystė, ponia nurodė pačias mažiausias galimas sąnaudas. Taigi namų tvarkytoja - 800 litų per mėnesį, virėja - dar 800 litų, sūnaus auklė - 1500 litų, seksualinės paslaugos... Na, ponia X-ienė nenusipigino - įvertino save 3000 litų per mėnesį, kitaip tariant, maždaug 300 litų už kartą (nors ponas X pagalvojo, kad panašios kokybės paslaugų jis galėtų rasti ir už perpus mažesnę kainą, bet šįsyk išmintingai patylėjo). Taigi bendra jos uždirbama suma viršija 6000 litų. Tokia mėnesinė žmonos vertė poną X maloniai nustebino - iki tol jis net pats neįtarė galįs įpirkti tokio lygio paslaugas. Pasiruošti kontrsmūgiui buvo sudėtingiau. Tarkim, ar galima įtraukti jos prieš du mėnesius viename Tailando SPA centrų dvi savaites praleistas atostogas, kainavusias apie 8000 litų? O tą „Chloe" suknelę, kurią pirko prieš pusę metų Vienos baliui už 10 tūkstančių? O jei dar įvertintume, kaip nuvertėjo jos naujasis automobilis: štai pirmaisiais metais - net 25 proc., o vėliau - po 10 proc. kasmet!.. Todėl ponas X nutarė paskaičiuoti visų metų išlaidas ir viską padalijo iš 12 mėnesių. Išėjo, kad su visomis kelionėmis, automobiliu, sporto klubais, kosmetika, drabužiais ir netgi maistu, žmonai jis išleisdavo maždaug po 7600 litų per mėnesį. Vadinasi, kiekvieną mėnesį ji padaro jam nuostolių už 1600 litų. Per metus susidaro apie 20 tūkst., o per visą gyvenimą (ponas X tikėjosi dar pagyventi ne mažiau kaip 40 metų) - jau netoli milijono. Ir tai - net ne išlaidos, o grynas nuostolis, atmetus visą naudą!

Lemtingos paklaidos

Vargšelis ponas X: jei tik žinotų, kiek klaidų padarė taip primityviai skaičiuodamas, tą pačią minutę paskambintų į centrą „Brangios, bet greitos skyrybos" ir išsivaduotų nuo šitos naštos. Tarkim, jis neįvertino, kad, metams bėgant, tie brangieji „kartai" vis retės, o netrukus ir visai liausis. Kad sūnus per tą laiką užaugs, ir auklės paslaugos taps nereikalingos. Nepaisant to, žmonos išlaidos sau vis didės ir didės, ir kalbame ne tik apie vaistus, kurių, artėjant senatvei, tikrai prireiks, bet ir apie išlaidas grožiui. Bepigu dvidešimtmetei: ji net ir maišą užsimetusi atrodo fantastiškai. O štai 40-metės į maišą jau tikrai neįkiši (ne ta prasme, kuria pagalvojote). Jai, norint gerai atrodyti, reikia mažų mažiausiai porą tūkstančių litų kainuojančio kostiumėlio ir kur kas rimtesnių grožio procedūrų nei veido kaukė iš agurkų. Dar liūdniau yra tai, kad, nepaisant to kostiumėlio ir kremo su placenta, jos ekonominė grąža vis tiek bus gerokai mažesnė - nei ji džiugins akį taip kaip prieš 20 metų, nei galėsi ja pasididžiuoti prieš aplinkinius.

O paslaugų kokybė? Faktas, kad profesionali virėja ar namų tvarkytoja šį darbą už tą patį atlygį atliktų gerokai geriau. Nezyzdama, kad yra pavargusi, nesiskųsdama skaudančia galva, neinkšdama dėl jo išmėtytų kojinių ir blogo kvapo iš burnos, o svarbiausia - nereikalaudama kasdien priminti, kokia yra graži ir kaip jis ją myli. Galima ignoruoti nepadorią pono X mintį apie seksualinių paslaugų profesionales, tačiau pabandykime įsivaizduoti vietoj jų visiškai legalų viengungišką variantą - meilužę. Negana to, kad jas galima keisti kaip kojines ir išsaugoti tokią svarbią gero sekso sąlygą kaip naujumas ir įvairovė, lovoje meilužė rodys kur kas daugiau išradingumo ir entuziazmo, o orgazmus vaidins gerokai įtikinamiau už žmoną, nes, be tų 3000 litų, ji dar tikėsis ir premijos - kada nors tapti pono X žmona. O dėl ko turėtų stengtis žmona? Ji ir taip viską turi.

Dar daugiau - jei ponas X išdrįstų iškelti koją iš savo mačistinio pasaulėlio, kuriame vyras visada yra vartotojas, o moteris - vartojama, ir bent jau padarytų prielaidą, kad seksas moteriai nėra vien pareigos aktas, bet dar gali teikti ir neką mažesnį malonumą nei vyrui (už ką šis irgi gali pareikalauti tokio pat dydžio užmokesčio), žmonos naudingumo koeficientas taptų katastrofiškai mažas.

Įvertinus visa tai, darosi akivaizdu, kad už tuos atliekamus pinigus ponas X galėtų įsigyti ne tik gerokai aukštesnio lygio paslaugų, bet panorėjęs net nusipirktų (už 10-30 tūkst. eurų) surogatinę motiną sūnui pagimdyti.

Arčiau žemės

Akivaizdu, kad turėti tokią prabangą kaip išlaikoma žmona, gali sau leisti tik tikrai pasiturintys vyrai. Manote, atsieitumėt gerokai pigiau? Pabandykim, pasikliaudami statistika, įvertinti, kokios yra paprastos moters išlaidos. Tiesa, Lietuvoje atlikti tyrimai pernelyg seni ir nelabai išsamūs, todėl teks pasikliauti darytais užsienyje. Paskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje per savo gyvenimą moteris drabužiams išleidžia vidutiniškai 97 tūkst. svarų sterlingų (maždaug pusę milijono litų). Bendrovės „Churchill namų draudimas" tyrimu nustatyta, kad nuo 14 metų dailioji lytis drabužiams, batams ir aksesuarams išleidžia apie 600 Lt per mėnesį. Dar baisiau yra tai, kad pusės turimų drabužių jos apskritai nedėvi. Vidutines pajamas gaunančios moterys prisipažino, kad, nors jų spintoje drabužių kabo už maždaug 4500 Lt, nuolat dėvi vos pusę jų.

Dar daugiau išleidžiama kosmetikai ir grožio procedūroms - suma per visą gyvenimą pasiekia milijoną litų, bet jei padalysime ją iš viso gyvenimo, atrodys ne taip jau daug - tik šiek tiek daugiau nei tūkstantis per mėnesį. O jei dar paskirstysime pagal kosmetikos rūšis, - tai ir visai mažai. Štai kvepalams skiriama apie tūkstantį litų per metus. Kas čia tėra - vos 5 buteliukai gerų kvepalų?!

Na, lietuvės gal taip stipriai ir neišlaidauja, tačiau jei įtrauktume į sąrašą plaukų kirpimo, dažymo, taip pat depiliacijos, manikiūro, pedikiūro, dar vieno kito masažo, lankymosi sporto klube ir kitas su grožiu susijusias išlaidas, susidarytų visai apvali sumelė.

Galų gale viskas yra labai sąlygiška - nelygu, su kuo lyginsi. Štai aktorė Jennifer Aniston savo grožiui puoselėti kiekvieną mėnesį išleidžia apie 5000 eurų (17,5 tūkst. litų). Vien kova su celiulitu jai kainuoja daugiau nei 2000 Lt, o kur dar asmeninis treneris, virėjas, jūrų dumblių ir deguonies kaukės...

Vyrus galime paguosti nebent tuo, kad ištekėjusios moterys yra pigesnės. Jos, kadangi nebeturi stengtis kuo sėkmingiau parduoti save vedybų rinkoje, gali pagaliau liautis išlaidavusios. Tyrimą atlikę britų mokslininkai išsiaiškino, kad moteris, norėdama patikti vyrui, išleidžia maždaug du tūkstančius eurų per mėnesį (apie 7 tūkst. litų)! Suma atrodo šokiruojama, bet ir tyrimo kriterijai kiek keistoki. Tarkim, visai nesuprantama, kodėl tyrėjai į šį išlaidų sąrašą įtraukė keliones? Esą į jas moterys leidžiasi ieškoti princo ant balto žirgo?! Ak, ta vyrų arogancija - jie įsivaizduoja, kad viską mes darome tik dėl jų. Gal tada vertėtų įskaičiuoti ir šuns maistą? Juk akivaizdu, kad šunys mums reikalingi tik vienam tikslui - idant juos vedžiodamos nepraleistume progos susipažinti su žaviu nepažįstamuoju.

Taupymo programa

Tačiau grįžkime prie pono X - tas, padėjęs į šalį kalkuliatorių, nutaria maksimaliai sumažinti nuostolius ir įjungia taupymo programą. Štai čia galima apsirikti dar kartą. Ir dar skaudžiau. Mat labai svarbu žinoti, kur galima taupyti, o kur ne. Kitaip gali nutikti, kad kiekvienas šiandien sutaupytas litas atsirūgs prarastais tūkstančiais rytoj. Nieko tragiška, jei vietoj originalios „Louis Vuitton" rankinės, kainuojančios daugiau kaip 10 tūkst. litų, savo mylimai žmonai jis nupirks kokybišką padirbinį už 40 litų. Tik vargas jam, jei sumanys taupyti grožio sąskaita. Paskaičiuokim. Sporto klubo abonementas mėnesiui kainuoja apie 150 litų, jei norite ir asmeninio trenerio, - 250 litų. Per metus - 3000 Lt, per 20 metų - 60 tūkst. Bandome taupyti jo sąskaita ir netrukus gauname dividendus: kūno kontūro korekcija - 5000 Lt, riebalų nusiurbimo procedūra - iki 6000 Lt, šlaunų patempimo - apie 4000 Lt, pilvo sienos korekcija - apie 6000 Lt, ir vieno karto tikrai nepakaks.

Žiūrim toliau. Tikrai kokybiško veido kremo su ikrais, perlais, placenta ar aukso dulkėmis kaina prasideda maždaug nuo 500 litų (o gali siekti net 5000 Lt). Dar reikėtų panašiai kainuojančio paakių kremo, serumo, odos šveitiklių, kaukių, tonikų ir pienelių... Na, gerai, tegul bus 6000 litų per metus. Per 20 metų - 120 tūkst. Nemažai, bet jei dabar pataupysi, teks susipažinti su šiuo kainų sąrašu: viršutinių vokų korekcija - 1800 Lt, apatinių vokų korekcija - 2000 Lt, kaktos ir antakių pakėlimo procedūra - 3000 Lt, apatinės ir vidurinės veido dalies pakėlimo - 9000 Lt, kaklo patempimo - 8500 Lt. Iš viso - apie 24 tūkst. Ir tai reikės kartoti maždaug kas 5-10 metų. Negana to, užmigęs šalia brangiuoju kremu pasitepusios žmonos, bent jau nerizikuoji rytą atsibusti šalia Frankenšteino pusseserės. O be saiko mojuojant skalpeliu visko pasitaiko.

Yra ir trečias kelias - investuoti į naujausias technologijas: kamieninių ląstelių injekcijas, deguonies kameras, šalčio saunas ir kt. Tik ne kiekvienas dėl abejotinų dividendų pasiryžęs paversti savo žmoną eksperimentine pelyte.

Rizikingos investicijos

Investuojant į save, geriausiai atsiperka tai, kas skiriama ne išorei, o vidui tobulinti. Todėl išmintingiausia būtų atliekamus pinigus skirti studijoms, tobulinimosi, profesinės kvalifikacijos kėlimo kursams, kalbų mokymuisi ir pan. Ir nors šis principas labiau tinka dirbančioms, o ne išlaikomoms moterims, net ir pastarosios savo vertybinius akcentus jau dėlioja kiek kitaip. Žiniasklaidoje pastebima gana aiški tendencija - pasakoti, kiek pinigų išleidi skudurams ar kaip ištisas dienas voliojiesi SPA centruose, tapo blogo skonio ženklu. Todėl net ir tos, kurios gyvenimo būdo laidoms ar moterų žurnalams iki šiol plačiai atverdavo savo spintos duris ir kosmetines, dabar ėmė elgtis atsargiau, kalbėti aptakiau ir netgi pradėjo girtis vietoj brangių kremų vartojančios natūralias jogurto ir medaus kaukes, į kurias įsilašina keletą lašelių aliejaus su vitaminu E. Tikėsime jomis ar ne, priklauso nuo mūsų naivumo, bet kiekvienas save gerbiantis verslininkas žino, kad šiais laikas didesnis prestižas turėti žmoną su garsaus universiteto diplomu nei su silikoninėmis krūtimis. Tik šit krūtys kainuoja kur kas mažiau nei diplomas. Padidinti krūtis atsieina maždaug 10 tūkst., o studijos - nuo kelių tūkstančių (Lietuvoje) iki 90 tūkst. (Kembridže) per metus. Nors ta, kuri įstengia studijuoti Kembridže, vargu ar norės būti vyro išlaikoma. Yra ir pigesnių variantų. Pavyzdžiui, kursai. Jų yra įvairių: bendravimo, emocinio intelekto ugdymo, savęs atradimo ar netgi sąmoningo kvėpavimo... Galima eiti ir tradiciniu keliu - mokytis kalbų. Tik kad nebūtų banalu, geriau rinktis ne anglų ar prancūzų, o kokią nors kinų ar japonų. Ir kaina nesikandžioja - nuo 160 Lt (japonų) iki 250 Lt (kinų) per mėnesį.

Tik yra vienas „bet" - iš pirmo žvilgsnio šios investicijos atrodo labai patikimos, kai investuoji į save, bet iš tikrųjų yra vienos rizikingiausių, kai investuoji į žmoną. Pagal vieną tarpasmeninių santykių teoriją žmonių bendravimas yra pagrįstas naudos ir nuostolių principu. Čia kalbama anaiptol ne apie tokius banalius dalykus kaip pinigai: su kitu žmogumi bendraujame tol, kol jis patenkina mūsų meilės, dvasinio tobulėjimo, saugumo ir kitokius poreikius. Tad visai natūralu ir suprantama, kad išsilavinusi ir dvasiškai ištobulėjusi žmona nutars, kad su tuo stuobriu, kurio galvoje vien skaičiukai ir kuris mano, kad Schopenhaueris - tai tokia šuns veislė, jai visai ne pakeliui.

„Puikiai suprantu, kad finansiškai man niekada neatsipirks investicija į žmoną, - kartą prisipažino vienas pažįstamas vyras. - Tačiau kokiais pinigais galima įvertinti tą džiaugsmą, kurį patiriu kas vakarą užmigdamas ir kas rytą pabusdamas šalia jos?"

Gal nuo to ir vertėjo pradėti. Juk viskas yra tik kainos ir vertės santykio klausimas. Jei, žiūrėdamas į savo žmoną, supranti, kad ji verta visų tavo turtų ir dar daugiau, argi gaila to vargano milijono? Tad, užuot skaičiavusios savo paslaugų įkainius, geriau pagalvokime apie savo tikrąją unikalią vertę.