Kartu ar atskirai: dvi atostogų istorijos (5)

Yra porų, kurios visada atostogauja tik kartu, nors pusę to laiko praleidžia rėkdami vienas ant kito ir grįžta mirtinai susipykę. Bet jie įsitikinę – noras atostogauti atskirai reiškia tik viena: troškimą užmegzti kurortinį romaną ir gresiančias skyrybas. Gal jie iš dalies teisūs?

Iš tiesų atostogos kartu gali būti ne mažiau pavojingos santykiams, kaip ir buvimas atskirai. Nes būtent jų metu išlenda tos problemos, kurias buvo užpudravusios kasdienės rutinos dulkės. Dvi skirtingos istorijos ir psichologės patarimai galbūt padės apsispręsti – kaip atostogausite šiemet.

Pirmoji istorija. Atostogos atskirai atvėrė akis
Joana, 44 metų žurnalistė, šiuo metu rimtai svarsto apie skyrybas. Ji sako, kad to priežastis – vos vienos atskirai praleistos atostogos.

„Visada atostogaudavom su šeima, – pasakoja ji. – Negaliu sakyti, kad mums nepatiko būti kartu, kad labai vienas nuo kito pavargdavom ar kas nors panašaus, tačiau po 10 metų tokių bendrų atostogų vis dažniau pradėjau pastebėti moteris, kurios yra vienos. Jos lėtai vaikštinėdavo pajūriu, elegantiškai siurbčiodavo vyną kavinėse, niekieno netrukdomos skaitydavo knygas paplūdimyje... Gal kitiems tokios vienišės kėlė gailestį, bet man – lengvą pavydą.

Kai vaikai paaugo ir pareiškė norą atostogauti be tėvų, nedrąsiai pasiūliau vyrui bent savaitę atostogų praleisti atskirai. Iš pradžių jis reagavo kaip ir tikėjausi – labai audringai. „Įsigeidei kurortinio romano?“ – gėlė. Atsakiau, kad tiesiog noriu pailsėti. Tai jį dar labiau įsiutino: „Nuo ko? Nuo manęs? Nemaniau, kad tave taip varginu.“ Atrodė, tarsi būčiau paprašiusi skyrybų. Tačiau aš savo išsikovojau.

Iš pradžių jaučiausi labai keistai – nežinojau, ką veikti su man tekusiu laisvu laiku. Bet pamažu vis labiau pradėjau juo mėgautis. Po trijų dienų prisiminiau, kad taip nė sykio ir nepaskambinau į namus. Įsivaizdavau, kaip dėl to niršta mano vyras, bet neskambinau vis tiek – nenorėjau klausytis jo priekaištų, teisintis dėl to, ko nepadariau. Vieną rytą pusryčiaudama kavinėje staiga supratau, kad man visiškai nieko netrūksta, kad galėčiau taip gyventi visą laiką.

Negana to, visą tą laiką mėgavausi išskirtiniu vyrų dėmesiu – patikėkit, daugumai jų mano vyras neprilygo. Nustebau, kad vis dar esu tokia geidžiama moteris, pradėjau svarstyti, ar nevertėtų man atsisakyti pabodusių, išsikvėpusių santykių ir pasimėgauti laisve? Ne tik atostogų metu, o apskritai. O ką – vaikai užauginti, pareiga atlikta, o man dar visas gyvenimas prieš akis.

Kai grįžau, vyras mane pasitiko išsiilgęs. Bet aš pažvelgiau į jį tarsi iš šalies ir pagalvojau: „Ar čia tikrai tas žmogus, su kuriuo noriu praleisti visą likusį gyvenimą? Jei aš taip gerai jaučiuosi, būdama be savo vyro, galbūt tai ženklas, kad reikėtų skirtis?“

Antroji istorija. Atostogos atskirai sutvirtino santykius
Kristina, 38 metų vadybininkė po kiekvienų bendrų atostogų tvirtai pasiryždavo skirtis, kol vieną dieną nusprendė – daugiau jokių bendrų atostogų!

„Mudu su vyru – labai skirtingi žmonės, – pasakoja ji. – Jis aktyvus, nenustygstantis vietoje, impulsyvus, spontaniškas. Aš mėgstu ramybę, tvarkingą režimą ir aiškius planus. Namuose dėl to kartais pykstamės, bet tikrai ne tiek, kiek per atostogas. Barniai prasideda jau planuojant – man norisi aiškiai žinoti, kur važiuosim ir apsistosim, norisi bent kelias dienas skirti ramiam padrybsojimui, o jam geriausios atostogos – įšokai į mašiną, bedei pirštu į žemėlapį ir pirmyn.