Kaip suvaldyti kalėdinių hormonų siautėjimą? (1)

Sąvoka „Kalėdų karštinė“ apibūdinanti šį laikotarpį kaip ligą nėra taip toli nuo realybės, kaip galėtume manyti.

Visi puikiai žino, kad ikikalėdinis laikotarpis yra kupinas streso – skubame pabaigti metų darbus, rūpinamės dovanomis, švarinamės namus, bandome spėti į vaikų kalėdinius vakarėlius mokyklose, darželiuose, sporto mokyklose ir meno kolektyvuose, derindamos tai su savo kalėdiniais vakarėliais ir kitais prieššventiniais renginiais, dar turime pasirūpinti maistu, susiplanuoti, kur, kada ir su kuo praleisime visą šį laikotarpį...

Vienišiai, iš dalies apsaugoti nuo tokio šurmulio ir lakstymo, deja, taip pat nesijaučia laimingi, nes pasijunta atsidūrę gyvenimo nuošalėje. Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių šiuo laikotarpiu pratrūksta tokiais pareiškimais: „Nekenčiu Kalėdų!“

Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, beveik 70 proc. amerikiečių sako, kad jie yra pavargę nuo Kalėdų.

Liūdniausia, kad net joms atėjus nepajuntame lauktos ramybės ir laimės arba pajuntame tai tik labai trumpam. Kodėl taip ilgai lauktos šventės mus neretai nuvilia?

„Dėl visko kalti Kalėdų hormonai“, – teigia  daktaras Robertas Lustigas iš Kalifornijos universiteto. Anot jo, kalėdiniu laikotarpiu žmonės elgiasi taip tarsi būtų lengvai pamišę – jie daro daug neracionalių poelgių, perka daug neapgalvotų pirkinių ir rizikingai vairuoja. „Šis laikotarpis išryškina pačias bjauriausias mūsų savybes“, – įsitikinęs jis.

Gruodžio mėnesį mūsų organizme tiksi tikra hormonų bomba – stiprus streso hormono kortizolio ir laimės hormonų serotonino bei dopamino mišinys bet kurią akimirką rizikuoja sprogti. Jų santykis nuolat keičiasi – nuo visa apimančio nerimo iki nerealių vilčių.

Ką darome pagaliau atėjus Kalėdoms? Bandome mažinti kortizolio ir didinti dopamino kiekį pačiu paprasčiausiu būdu – daug ir skaniai valgydami bei vartodami alkoholį. Tačiau valgymas pakelia dopamino kiekį tik laikinai. Galiausiai persivalgome, persigeriame ir jaučiamės dar blogiau nei prieš tai. Be to, sotus, saldus, blogųjų angliavandenių pilnas maistas verčia šokinėti cukraus kiekį kraujyje, dėl to sutrinka insulino pusiausvyra, kraujospūdis, imuninė sistema, prasideda nuotaikų kaita. O kur dar kaltės jausmas dėl vieno kito priaugto kilogramo...

Ką daryti? Daktaras Robertas Lustigas siūlo keisti požiūrį į laimę. „Laimė neturi nieko bendra su pinigais. Laimės nesuteikia maistas. Laimė – tai bendravimas“, – sako jis. Anot jo, geriausias būdas padidinti laimės hormonų kiekį – kuo daugiau laiko praleisti su draugais ir artimaisiais.

Amerikos psichologų asociacija nustatė, kad beveik 80 proc. amerikiečių laimės šiuo laikotarpiu teikia atostogos. „Kalėdos nebus tokios traumuojančios, jei per atostogas nepasiduosime kraštutinumams ir išnaudosime jas bendravimui bei poilsiui“, – siūlo daktaras R. Lustigas.