Meilė kaip upelis – kuo daugiau užtvarų jame pristatome, tuo greičiau jis virsta pelke.
Kas nužudo mūsų meilę ir paverčia ją rutina, rašėme anksčiau. Pasistenkime panaikinti tai sukėlusias priežastis ir žvilgterėkime, kas suteikia jai gyvybės. Beje, klystate, jei manote, kad išsaugoti meilę – tai jausti vienas kitam tą patį, ką jautėtė santykių pradžioje.
„Meilė yra procesas, – sako emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo specialistas Rimvydas Židžiūnas. – Ji kinta, vystosi, banguoja, auga arba miršta. Juk mes keičiamės, ir mūsų jausmai keičiasi kartu su mumis. Jei po 20 metų pabundate lygiai su tuo pačiu jausmu, galbūt tai reiškia, kas buvote mirę?“
Ar jūsų santykiai gyvi?
Anot R. Židžiūno, sunku įvertinti procesą kaip gerą ar blogą, todėl jis dar kartą primena, kaip svarbu išmokti atsisakyti vertinimų: „Juk negalim pasakyti, ar tas upelis teka teisingai, ar neteisingai. Mes tik galim įvertinti, ar jis gyvas, ar ne. Negyvas upelis virsta pelke. Kitimas yra vienas iš gyvo proceso požymių.“
Gyvas yra tas, kuris auga. Gėlė auga, o stalas neauga. Jei stalas augtų, mums būtų nepatogu. Panašu į santykius ir kasdienybę. Sustingę santykiai savotiškai patogūs, bet jie negyvi.
Gyvas – tai nepanašus į kitus. Nebūna dviejų vienodų gyvų gėlių. Jei jos identiškos, vadinasi, jos – plastmasinės. Negyvus santykius rodo scenarijai, taisyklės, susitarimai, pasikartojimai. Jei kiekvieną dieną žinote, ką veiksite, ką jis jums pasakys, jei visas jūsų gyvenimas – nesibaigiantis taisyklių kūrimas, tai rodo, kad santykiai praranda gyvybę. Tai galite atpažinti iš tokių pareiškimų kaip „tu visada (niekada)...“, „tikras vyras (moteris) turėtų (neturėtų)..., „jei tu padarysi taip, tai aš...“, jei imate apibrėžti, kada kuris turi grįžti, kokias pareigas vykdyti, kaip atrodyti, ką kalbėti, kaip elgtis, kiek uždirbti.
Pasikartojimai stabdo tėkmę – net tie dalykai, kurie mus džiugino, kartodamiesi virsta nuoboduliu. Atsiradus nuoboduliui, dingsta nuoširdus buvimo kartu džiaugsmas. Pora nustoja juokauti, juoktis, kvailioti, viskas tampa teisinga, bet nyku.
Gyvus santykius rodo spontaniškumas – tu gali būti savimi, elgtis taip, kaip tuo metu tau norisi, reaguoti taip, kaip diktuoja situacija. Nesi susikaustęs, nejauti įtampos.
Naikinkite barjerus
„Meilė yra tokie santykiai, kurie panaikina distanciją tarp dviejų žmonių. Kai nėra distancijos, mūsų vidiniai gyvenimai tampa labai intensyvūs, jų sąveika gimdo gyvybę. Žmogus gali pajusti savo vidinio gyvenimo platumą ir pažinti kito žmogaus vidinį gyvenimą“, – sako Rimvydas Židžiūnas.
Kasdienybė patogi, tai ritualizuotas gyvenimas, kuris suteikia saugumo jausmą. Bet ji pilka, joje nublanksta partnerio bruožai.
Atsiradusi distancija santykius paverčia mechaniška sąveika. Distancija gali atsirasti trijuose lygmenyse – kūno, sąmonės ir sielos.
Glostykite vienas kitą
Kūnų kontaktas – tai apčiuopiama meilės dalis. Tai ne vien seksas, bet ir prisilietimai, kurie sukuria emocinį artumą. Tyrimai rodo, kad vaikai, prie kurių vaikystėje buvo mažai liečiamasi, užauga emociškai šaltesni. „Jei pora liečiasi vienas prie kito tik seksualinio kontakto metu, santykius keičia sąveika, – įsitikinęs R.Židžiūnas. – Sąveikos atveju kito žmogaus kūnas suprantamas kaip priemonė pasiekti malonumą. Mylėjimąsi keičia aptarnavimas. Jis gali sukurti malonumą, bet tai ne meilė, o darbas. Jei pajutote, kad pradėjote vienas kitą aptarnauti, tai reiškia, kad atsiranda distancija, kad jūs negirdite nei kito žmogaus, nei savo kūno.“
Vienas iš būdų panaikinti šią distanciją – glostymas. Jis turi būti itin švelnus, pirštų galiukais. Toks lytėjimas ne tik suteikia fizinį malonumą, bet ir sukuria intymumą, jausmą, kad esi mylimas. Jis veikia kur kas giliau nei mūsų odos receptorius. Šie metodai taikomi dirbant su senais vienišais žmonėmis, beglobiais vaikais. (Daugiau apie tai skaitykite čia.)
