Kaip paguosti artimą žmogų, sergantį vėžiu? (7)

Vėžio diagnozė skamba kaip mirties nuosprendis net tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Vieni bando neigti situacijos rimtumą, kiti apsipila ašaromis, treti įkyri dėmesiu. Visi stengiamės padaryti kuo geriau, bet ar visada pavyksta?

Sudėtingos operacijos, chemoterapija, spindulinė terapija – apie šiuos ir kitus gydymo būdus kalbama daug. Tačiau už fizinę savijautą ne mažiau svarbi yra emocinė, dvasinė būsena. Kaip neprarasti vilties, rasti noro ir jėgų gyventi?

Neseniai „Pranciškonų rūmuose“ duris atvėręs Onkopsichologijos ir komunikacijos centras „Kraujas“ siūlo nemokamą psichologinę pagalbą onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.

Neįmanoma pakeisti faktų, bet įmanoma – mintis
Gydyti kūną reikia. Tačiau ne mažiau svarbu – išgydyti mintis. Ar įmanoma to išmokti sąmoningai? Kur kas lengviau, nei galite įsivaizduoti. Su onkologiniais ligoniais dirbanti psichologė Marija Turlinskienė pristatė JAV gydytojo onkologo radioterapeuto Carlo Simontono sukurtą metodą, vadinamą sveiko mąstymo terapija. Šis metodas efektyvus ne tik dirbant su onkologiniais ligoniais – jis gali praversti visiems, susiduriantiems su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis.

Šio metodo esminis principas, kad mūsų savijauta priklauso ne nuo pačių faktų, o nuo to, kaip mes juos vertinam. Pagal racionaliąją elgesio terapiją visą mūsų pasaulio suvokimą galime įtalpinti į ABCD modelį. A (action) – tai įvykis. B (belief) – mintis, kuria jį įvertinam. C (consequense) – jausmas, kuris kyla apie tai pagalvojus. D (do) – veiksmas, kurio imamės.

Tarkim, jūsų vaikas vėluoja grįžti namo. Tai faktas. Jūs manote, kad jam nutiko kažkas baisaus – mintis. Tai sukelia jums paniką, nerimą, baimę – jausmai. Tuomet imatės desperatiškų veiksmų. Fakto pakeisti mes negalime. Bet jei pakeistume B grandį, visa grandinė būtų kitokia. Užuot mąstę, kad jam nutiko kas nors baisaus, pasakykite sau, kad jis ir vėl pernelyg maloniai leidžia laiką ir todėl pamiršo jums paskambinti.

Tas pats ir su liga. Jei objektyvų faktą (vėžį) vertinsime kaip mirties nuosprendį, tai sukels šoką, skausmą, nerimą, kuris paskatins atsiriboti nuo pasaulio. Jei vertinsime kaip ligą, kurią galima išgydyti – tai ir jausmai, ir veiksmai bus kitokie.

Kiekvieną mintį C. Simontonas siūlo įvertinti pagal 5 punktus:
1) ar ta mintis remiasi faktais;
2) ar ta mintis padeda gerinti mano savijautą ir sveikatą;
3) ar padeda pasiekti mūsų tikslus;
4) ar padeda spręsti konfliktines situacijas;
5) ar padeda jaustis taip, kaip noriu jaustis.
Jei bet į 3 punktus atsakome „ne“, vadinasi mums reikia keisti savo mąstymą į sveiką.

Kaip priversti mintis pasveikti?
Imame popieriaus lapą, dalijam į dvi grafas ir vienoje pusėje surašom mus neraminančias mintis. Svarbiausia būti atviram ir nuoširdžiam. Kuo labiau išsilavinęs žmogus, tuo labiau jis linkęs savo mintis cenzūruoti. Jokios cenzūros!
O tada bandom kitoje lapo pusėje rasti joms sveikus, faktais paremtus atitikmenis.