Ką daryti, kad mūsų norai išsipildytų? (10)

Vieni žmonės, regis, gauna viską, ko užsinori, ir dar daugiau, o kitų norai taip ir lieka rožinėmis svajonėmis. Kodėl taip nutinka?

„Susimažinkite lūkesčius ir tapsite laimingesni!“ – šaukia vieni psichologai. „Tikėkite savimi ir pasieksite viską, ko trokštate“, – prieštarauja kiti. Žmonės, kurių norai viršija galimybes, atrodo juokingi. Tie, kurių norai mažesni už galimybės, primena tingias amebas. Kaip atrasti balansą tarp norų ir galimybių? Kodėl vieni norai pildosi, o kiti – ne?

Į šiuos klausimus savo knygoje „Darbas, pinigai, meilė. Savirealizacijos vadovas“ (leidykla „Aukso pieva") bando atsakyti Natalija Greis, populiari lektorė, verslo konsultantė, TV laidų vedėja iš Sankt Peterburgo.

Garantuota zylė rankoje – negyva zylė
Anot Natalijos Greis, dauguma žmonių (apie 90 proc.) apskritai neturi jokių norų. Tokius ji vadina infuzorijomis. Kitaip tariant, jų norai apsiriboja primityvia schema: valgyti – miegoti – pirkti. „Visi jų norai – pasigaminti sotesnius pietus, grįžti anksčiau iš darbo, gauti storesnį socialinį paketą ir garsiau įsijungti televizorių“, – sako ji.

Tarp šių žmonių yra ir „privilegijuotųjų“. Juos domina ne tiek galimybė išgyventi, kiek maksimalus komfortas. Jų alga turi būti stabili, nepriklausanti nuo darbo krūvio ir rezultatų, ir kilti ji turi stabiliai – tarkim, kas trejus metus; premijos jiems turėtų būti mokamos ne už atliktą darbą ar sėkmingą projektą, o nustatytu laiku – tarkim, per kiekvienas Kalėdas. Galimybė tobulėti ir kilti karjeros laiptais juos domina mažiau už sveikatos draudimą. Jie renkasi ne įdomesnį darbą, o tą, kuris arčiau namų. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie mano, kad „geriau zylė rankoje, nei briedis lankoje“. Tačiau, anot N.Greis, garantuota zylė rankoje – tai negyva zylė.

Kuo norai skiriasi nuo tikslų?
Dar 9 proc. žmonių, anot autorės, sudaro „norų žmonės“. Jie didžiuojasi tuo, kad yra kitokie nei pirmieji, nes jie „bent jau kažko nori“. Tačiau norėti neužtenka. Netgi priešingai – jei nori labai daug, o turi mažai, tampi nelaimingas.

Tik 1 proc. žmonių yra tie, kurie savo norus geba paversti tikslais. Daugybė gyvenimo mokytojų jums pasakys, kad svarbu labai labai norėti, labai aiškiai įsivaizduoti savo norą ir galite jį paleisti. O tuomet jis pats išsipildys tarsi nejučia.
Natalijos Greis manymu, tai yra nesąmonė. Ji pasakoja apie du studentus, kurie norėjo studijuoti užsienyje. Vienas jų peržiūrėjo daug informacijos, išsirinko norimus universitetus, išsiuntė pusšimtį elektroninių laiškų ir po pusės metų turėjo du jį tenkinančius atsakymus. Suskaičiavęs turimus pinigus ir įvertinęs abu pasiūlymus, jis pasidarė vizą ir po kelių mėnesių jau studijavo Mineapolyje. Kitas studentas pasikabino virš stalo Amerikos žemėlapį, ir kasdien pasvajodavo kaip norėtų ten nuvažiuoti, netgi aiškiai įsivaizduodavo save besimokantį kurioje nors aukštojoje JAV mokykloje. Tebesvajoja iki šiol.

Todėl, anot N.Greis, svarbu ne tiesiog ko nors norėti, tarkim, susirasti įdomų darbą, o aiškiai žinoti – kurioje srityje ir kuo norėtumėtė dirbti, kiek uždirbti, per kiek laiko tikitės šio tikslo pasiekti, ką konkrečiai darysite ir kur kreipsitės to siekdama. Natalija Greis siūlo savo planus būtinai užsirašyti. Tai pat svarbu įvertinti savo noro pagrįstumą. Nors ir kaip tiksliai numatytumėte žingsnius operos scenos link, jei neturite balso, niekada taip ir neuždainuosite.