Į darbą neateisiu – išprotėjau iš meilės

Visos mintys sukasi vien apie mylimąjį, bet darbdavys vis tiek verčia dirbti? Gali būti, kad tokiai neteisybei greitai ateis galas ir nepakeliamas meilės ilgesys taps tokia pat rimta nedarbingumo priežastimi kaip gripas arba depresija.

„Kas nutiko naujajai mūsų administratorei – jau visas mėnuo nesirodo darbe?“ – nerimauja kolegos. „Jai limerencija“, – rimtu veidu atsako bosas. „O varge, ir kur gi ji pasigavo šią baisią ligą?“ – nerimsta šie. „Naktiniame bare“, – liūdnai atsako bosas. Liga sunki, o jos gydymas išties sudėtingas. Guodžia tik tai, kad ji nėra užkrečiama.

Terminą „limerence“ 1977 metais sukūrė psichologė Dorothy Tennov. Juo buvo apibūdinama patologiška įsimylėjimo būklė, savotiškas apsėdimas, labiau primenantis ne meilę, bet priklausomybę. Ir nors vadinti meilę rimta liga atrodo šiek tiek juokinga, tokio apsėdimo pasekmės gali būti tiesiog pragaištingos – pradedant depresija, baigiant kito žmogaus maniakiniu persekiojimu ar savižudybe. Kiekvienas, bent sykį išgyvenęs nelaimingą meilę, puikiai žino, kad tai yra kur kas sunkiau pakeliama nei dauguma kitų kūno negalavimų. Išties, jei depresija gali būti laikoma liga, tai kodėl į tokių sąrašą negalėtume įtraukti ir „limerence“?

Būtent to ir siekia mokslų daktaras, psichologijos profesorius Albertas Wakinas iš Konektikuto. Jo tikslas – kad „limerence“ 2013 metais būtų įtraukta tarp kitų psichikos sutrikimų į medicininius diagnostikos ir statistikos vadovus. Jo nuomone, šia liga serga maždaug 5 procentų gyventojų.

Kam gali būti diagnozuojama „limerence“ ir kaip ji atsiranda? Anot profesoriaus, paprastai santykių pradžioje išgyvenamas medaus mėnuo, kai abu žmonės jaučia euforiją. Šią palaimingą būseną lemia laimės ir prisirišimo hormonų kokteilis: oksitocinas, dopaminas, testosteronas, estrogenas ir kiti.

„Jei santykiai vystosi kaip įprasta, šie hormonai į normalų lygį grįžta maždaug po 6 – 24 mėnesių, tačiau asmuo, kenčiantis nuo „limerence“ įstringa susižavėjimo etape“, – sako A. Wakinas. Ši liga atpažįstama ne tik iš emocinių, bet ir turi aiškiai išreikštus fizinius simptomus: padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, miego praradimą, geliančius krūtinės ar pilvo skausmus. Paprastai toks „apsėdimas“ liaujasi savaime, maždaug po trejų metų, kai sergančiojo žvilgsnį patraukia naujas objektas. Bet anot A. Wakino, jis yra turėjęs ir 60 metų kenčiantį pacientą.

Šiuo metu ekspertai atlieka smegenų vaizdo tyrimus, siekdami nustatyti, kuri smegenų sritis yra aktyviausia sergant „limerence“. Manoma, kad ši liga gali būti gydoma tiek vaistais, tiek kognityvine elgesio terapija, tarkim, taikant 12 žingsnių programą, kuri sėkmingai padeda atsikratyti kitų priklausomybių.