Draugystė vidutiniškai trunka 7 metus

Amžina draugystė tokia pat reta išimtis kaip ir amžina meilė, tačiau skirtingai nei ši, trunkanti vos 3 metus, draugystė tveria dvigubai ilgiau.

Bent jau tuo yra įsitikinęs sociologas Geraldas Mollenhorstas iš Utrechto universiteto. Jis apklausė 1007 savanorius nuo 18 iki 65 metų, norėdamas išsiaiškinti, su kuo jie bendrauja, kas jiems padeda, kokie yra geriausi jų draugai ir pan. Po 7 metų jis nepatingėjo vėl pasikviesti tuos pačius žmones (tiesa, šįsyk rado tik 604) ir vėl uždavė jiems tuos pačius klausimus.

Paaiškėjo, kad tik 30 proc. senųjų draugų tebevaidino apklaustųjų gyvenime svarbų vaidmenį. Ir net su 52 proc. buvusių bendravimo partnerių ryšiai buvo nutrūkę išvis.

Įdomu tai, kad bendras draugų skaičius išliko praktiškai nepakitęs – tiesiog išėjusiųjų vietą natūraliai užėmė kiti žmonės.
„Žmonės ieško draugų tarp tų žmonių, su kuriais bendrauja, tad kas esamu momentu vadinsis tavo draugu labiausiai priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių“, – teigia G. Mollenhorstas.

Kitas būdas atnaujinti kontaktų ratą – draugų draugai. Tai reiškia, kad pakeitę darbą ar gyvenamąją vietą ir ėmę daugiau bendrauti su naujaisiais kolegomis ar kaimynais, taip pat įtraukiate į savo kompaniją ir jų draugus ar giminaičius.

Beje, kaip pastebi sociologas, pastaruoju metu draugystės apribojimai tampa vis mažesni – tai reiškia, kad visuomenė vis mažiau sluoksniuojasi į turtinės, socialinės padėties, išsilavinimo ar profesijos apribotas uždaras draugijas. Gali būti, kad prie tokio ribų nusitrynimo nemažai prisidėjo socialiniai tinklai, taip pat panaikinantys ir geografines bei kultūrines distancijas.

Vis dėlto tai, kad net trečdalis draugų išlieka tie patys, liudija nekintantį žmonių pastovumo, prisirišimo ir laiko patikrintos draugystės ilgesį. Tikėtina, kad tie, kurie atlaiko 7 metų barjerą, atlaikys ir antra ar trečia tiek. Paprastai tokiais ilgamečiais bičiuliais tampa studijų draugai.

Tokius santykius, kai susiburiama sutapus trumpalaikiams interesams (bendras hobis, kelionė, darbas, kaimynystė ir t.t) psichologas Tomas Lagūnavičius vadina funkcine draugyste ir teigia, kad ji labiau būdinga vyrams. Moterys draugystei kelia didesnius reikalavimus, ji turi atlaikyti daugybę išbandymų, bet juos atlaikiusi trunka ilgai.

Tą patvirtina ir Mančesterio universitete atlikti tyrimai, kurie parodė, kad paprastai moterys sukuria gilesnius ir moraliai tvirtesnius santykius nei vyrai.