5 žingsniai, kurie padės apsispręsti – skirtis ar likti kartu (3)

Beveik kiekviena pora anksčiau ar vėliau prieina kritinę ribą, kai tenka spręsti – tęsti santykius ar skirtis. Kaip nepadaryti lemtingos klaidos?

Vienus abejonės dėl santykių ateities apninka po trejų metų, kitus – vos po mėnesio, o kai kuriuos praregėjimas, kad gyvena ne su tuo žmogumi, ištinka ir po 20 metų bendro gyvenimo. Priežasčių apmąstyti ir iš naujo įvertinti, ar verta būti kartu, gali būti įvairių – jis niekaip nesiryžta pasipiršti, įsismelkė nuobodulys, pasikeitė vertybės, suvokėte, kad judate skirtingomis kryptimis, arba tiesiog manote, kad esate verta geresnio. Tačiau bet kuriuo atveju išsiskyrimas yra rimtas ir sunkus žingsnis, sukeliantis skausmo ne tik paliktajam, net ir paliekančiam. Be to, kuo ilgiau esate kartu ir kuo daugiau investavote į bendrus santykius, tuo sunkiau viso to atsisakyti.

Kita vertus, kuo ilgiau tempsite gumą, tuo mažiau liks laiko užmegzti kitus, galbūt sėkmingesnius, santykius. Kaip nepadaryti lemtingos klaidos?

Psichoterapeutė, šeimos santykių ekspertė Didžiosios Britanijos psichologų asociacijos narė Beverley Stone kaip tik apie tai ir kalba savo knygoje „Pasilikti ar palikti?“ („Stay or leave“). Siūlome jums 5 žingsnius, kurie padės įvertinti jūsų santykius ir priimti sprendimą – skirtis ar tobulinti tai, ką turite.

1 žingsnis. Pabandykite vėl būti ta, kuri buvote iki pažinties
Nuolatinis buvimas su kitu žmogumi, sąmoningai ar nesąmoningai, priverčia mus keistis. Mes natūraliai imame prie jo taikytis – stengiamės atrodyti taip, kaip patinka jam, gaminame tokį maistą, koks skanus jam, lankomės jo mėgstamose vietose ir bendraujame su jo draugais net tuomet, kai jie mums nelabai patinka. Nereikia to gėdytis – kompromisai būtini, jei žmonės nori būti kartu.

Kita vertus, viskam yra ribos. Dauguma įsimylėjusių moterų ilgainiui pradeda nebesuprasti, kur baigiasi jų ir prasideda antrosios pusės norai. Mes pamirštame, ką mėgome, apie ką galvojome ir kaip vertinome įvairius dalykus.
Pabandykite atsigręžti į save. Darykite tai, kas patinka jums, net jei antroji pusė to nemėgsta. Nebijokite sakyti, ką iš tiesų galvojate, ir rengtis, kaip jums yra gražu. Prieš žengdama šį žingsnį perspėkite savo partnerį, kad jis suboktų, kas vyskta ir nekeltų nereikalingų pretenzijų.

Šio žingsnio pasekmės gali būti dvejopos; 1) jūs atgausite pasitikėjimą savimi, nebesijausite įspausta į kampą, o jūsų antroji pusė įsimylės jus iš naujo; 2) suprasite, kokie iš tiesų esate skirtingi ir tai paspartins išsiskyrimą.

2 žingsnis. Nustokite galvoti, ką kiti pasakys
Natūralu, kad prieš priimdamos svarbų sprendimą, konsultuojamės su visais iš eilės, ir ypač – su draugėmis. Jų nuomonės būna labai skirtingos, tačiau nepamirškite, kad kiekvienas žmogus situaciją vertina iš savo varpinės. Todėl negalima pasiduoti jų rekomendacijoms, patarimams, emocijoms, spaudimui ir kitiems, tegul ir iš geros valios daromiems žingsniams.

Gyventi (arba ne) su tuo žmogumi teks jums, tad ir sprendimą privalote priimti pati. Jūsų interesai turi būti aukščiau visko. Taip pat išmokite negalvoti apie tai, kaip žmonės reaguos, sužinoję apie jūsų skyrybas. Normalu, kad tai sukels įvairių reakcijų, bus tokių, kurie smerks, bet juk gyvenate vieną kartą.

3 žingsnis. Atsikratykite asmenybės susidvejinimo
Jūsų emocijos ir argumentai, mąstant apie skyrybas, linkę blaškytis tarp dviejų kraštutinumų – „reikia skirtis nedelsiant“ ir „geriau nerasiu“. Vieną dieną jums atrodo, kad viskas, kas vyksta, yra tik į gera, kad uždarius duris, Dievas atveria langą, kad nėra padėties be išeities, o kitąsyk ima kamuoti baimė: „man nieko nepavyks“, „gerai pagalvojus, jis tikrai nėra blogiausias variantas“ ir t.t. Šitie vidiniai ginčai taip išvargina, kad pamažu imate nebesuprasti, ko iš tiesų norite.