5 argumentų tipai, kurie veda tik į aklavietę (1)

Jei norite išsaugoti santykius, turite kuo daugiau kalbėtis. Bent jau tuo mus bando įtikinti psichologai. Tačiau kai kurie dialogai santykius ne gelbsti, o griauna.

Ar tai reiškia, kad užuot kalbėjus apie tai, kas neramina, geriau užsimerkti ir nutylėti? Anaiptol. Kalbėtis reikia, tačiau labai svarbu, kad jau pirmąja savo fraze neužkirstume kelio dialogui ir nepatektume į aklavietę.

„Būna konstruktyvių ir destruktyvių argumentų, – sako dr. Cecilia D'Felice, pažinčių svetainės Match.com porų ekspertė. – Konstruktyvūs argumentai leidžia jums abiem išreikšti savo jausmus ir rasti kompromisą. Destruktyvūs argumentai jus dar labiau nutolina vieną nuo kito ir didina konfliktą.“

Anot jos, pirmiausia reikia būti nusiteikus iš tiesų išgirsti partnerį ir pasiruošti laiku sustabdyti destruktyvius argumentus, pakreipiant pokalbį nauja vaga. Atrodų paprasta, bet kodėl ne visiems tai sekasi? „Nes abu ginčo dalyviai vadovaujasi nuostata: „Aš turiu būti teisus, todėl tu esi neteisus!“ Užuot diskutavę apie konkrečią problemą, mes tik stengiamės įrodyti savo teisumą.

Kita priežastis, kodėl atsiduriame aklavietėje – kai problema apnuogina kur kas gilesnius santykių ar kito žmogaus trūkumus, nusivylimą partneryste. Šiukšlės retai kada būna tikroji ginčo dėl neišneštų šiukšlių priežastis.

Gotmano Ryšių instituto (JAV) ekspertai nustatė penkis dažniausius destruktyvaus pokalbio modelius ir nurodė kelius, kuriais gali ištrūkti iš aklavietės.

1 modelis. Auka ir agresorius
Tipiškas dialogas: „Tu ir vėl negalėjai manęs pasiimti iš darbo. Aišku, aš tau nieko nereiškiu. Tau visada atsiranda svarbesnių reikalų už mane...“ Atsakymas: „Šimtą kartų tau sakiau, kad išmoktum vairuoti. Nieko nesugebi padaryti pati. Esi kaip kūdikis, kuriuo amžinai privalau rūpintis!“

„Esminė šio ginčo prielaida – auka visada yra nekalta“, – sako C. D'Felice. Auka sako: „Pažiūrėk, kokia aš vargšė, aš visiškai neturiu galios, tu atsakingas už mano laimę, ir jei aš jaučiuosi nelaiminga, kaltas tik tu.“

Aukos norisi gailėtis, tačiau tokią poziciją lemia gana savanaudiški motyvai – nenoras prisiimti bent dalį atsakomybės ant savo pečių. Juk gyventi kur kas paprasčiau, kai dėl visų savo bėdų gali apkaltinti kitą. Toks puolimas sukelia „agresoriaus“ pyktį, nors iš tiesų jis nėra agresyvus – šį vaidmenį jam bando primesti auka.

Kaip to išvengti? Kai auka pradeda jus kaltinti, atsakykite: „Aš nenoriu būti tas, kuris priima visus sprendimus. Manau, kad dalį atsakomybės už savo gyvenimą galėtum prisiimti ir tu. Pabandykime susėsti kartu ir aptarti, ką abu galėtume padaryti, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų.“

2 modelis. Pabėgimas
Kartais vienas iš konflikto dalyvių renkasi pabėgimą. Kai įremiate partnerį į kampą: „Na, gal pagaliau gali ką nors pasakyti apie tai! Ką ketini daryti?“, šis nenori veltis į konfliktą ir pasitraukia: „Nežinau, ką galėčiau pasakyti. Neturiu ką.“ Dažnai pabėgimas yra ir fizinis – pašnekovas išeina iš kambario ar bent jau atsitveria laikraščiu.

Moterų noras kalbėtis apie jausmus kelia vyrams nerimą. Jiems atrodo – jei jau moteris nori apie tai kalbėti, vadinasi, situacija tikrai bloga. Be to, jie netiki, kad kalbos gali ką nors pakeisti. Negalėdami susidoroti su šiomis emocijomis, jie paprasčiausiai pasitraukia ir naiviai tikisi, kad sugrįžus viskas bus susitvarkę savaime. Moteris jaučiasi įskaudinta tokio pasitraukimo, nes laiko tai abejingumu. Atidedama problema tik gilėja ir pokalbis, tarkim, apie išlaidų reguliavimą išauga iki nepasitenkinimo santykiais apskritai.

Pabėgimas kelia grėsmę ne tik santykiams, bet ir sveikatai – užgniaužti rūpesčiai skatina gamintis adrenaliną ir kortizolį, kenkia mūsų širdžiai, skrandžiui, imuninei, nervų ir kitoms sistemoms. Tai gali baigtis netgi infarktu ar insultu.

Kaip to išvengti? Paprastai tokį bėglį norisi išprovuoti kokia nors itin aštria fraze, kad jis pagaliau sprogtų ir išsprogdintų kiautą, kuriame užsidarė. Bet stenkitės išsaugoti savitvardą. Tiesiog pasakykite: „Kai tu užsidarai savyje arba pasitrauki, mes prarandame galimybę pasikalbėti apie tai, ką iš tiesų jaučiame. O man tai svarbu.“ Dar vienas būdas išvystyti konstruktyvų dialogą – nepertraukinėti vienas kito, leisti jam išsisakyti iki galo.

3 modelis. Puolimas ir kontrpuolimas

Kai kas nors mus puola, mes natūraliai pradedame gintis. Gindamiesi puolame kitą. Tuomet jis elgiasi taip pat. Tai uždaras ratas, kuris neveda niekur.