Triukšmas darbe – vienas didžiausių streso šaltinių (5)

Nuo tada, kai iš atskirų kabinetų persikėlėmė į atviro tipo biurus, streso lygis darbe gerokai ūgtelėjo. Vienas iš stresorių – nuolatinis triukšmas.

Australų mokslininkai išsiaiškino, kad atviri biurai gerokai padidino streso lygį darbe. Jie nustatė, kad daugiau nei 80 procentų erzinančių faktorių tokiame biure sukuria kolegos. Kai ištisas dienas tenka praleisti vienoje erdvėje su keliolika ar net keliasdešimt kolegų, darbo aplinka tampa ne mažiau svarbi už atlyginimą ir karjeros perspektyvas. Nemaloni aplinka ne tik vargina, bet ir gerokai mažina darbo našumą – toms pačioms užduotims atlikti prireikia daugiau laiko, priveliama daugiau klaidų. Todėl labai svarbu, kad atvirų biurų darbuotojai galvotų ne tik apie tai, kaip pačiam kuo geriau atlikti darbą, bet ir apie tai, kaip netrukdyti jį padaryti kitiems.

Viena iš sričių, kurioje kyla daugiausia konfliktų – triukšmas. Daugumoje ofisų jo ir taip pakanka – ūžiantys kompiuteriai ir spausdintuvai, zujantys klientai, skambantys telefonai ir nuolatiniai pokalbiai jais... Tad vertėtų gerai apsvarstyti prieš sukuriant papildomus triukšmo dirgiklius, tokius, kaip foninė muzika, niūniavimas, dalijimasis emocijomis, asmeniniai pokalbiai ir pan.

Neskubėkite piktintis, jei jums įjungus radijo stotį, į jus įsmigs pasipiktinusių kolegų akys – pasirodo, muzika žmones veikia skirtingai. Tai, kas vienam padeda susikaupti ar prasklaidyti įtampą, kitą išveda iš pusiausvyros. Amerikietė muzikos terapeutė Kimberly S. Moore apibendrino įvairius tyrimus, atliktus per pastaruosius 50 metų ir nustatė, kaip muzika veikia įvairaus tipo žmones. Anot jos, kūrybiškumą ir darbingumą muzikinis fonas didina tuomet, jei dirbate monotonišką, pasikartojantį darbą. Dirbančių su žmonėmis muzika beveik neveikia. O štai skaičiuoti ir kurti ji labai trukdo. Kūrybinis procesas yra labai spontaniškas, sudėtingas, jo fazės ir ritmas nuolat kinta, todėl muzikos primestas ritmas jį gali trikdyti.

Taip pat daug priklauso nuo žmogaus informacijos priėmimo būdo. Tarkim, vizualams (tiems, kurie informaciją priima akimis) muzika trukdo kur kas mažiau nei audialams (tiems, kurie informaciją priima ausimis) – pastariesiems pernelyg didelis garsų kiekis neleidžia susikaupti.

Svarbu ir tai, kas yra jūsų darbo priemonė – jei dirbate su tekstu, jums labiau tiks instrumentinė bežodė muzika. Atsargiai reikėtų elgtis ir tiems, kurie bendrauja su klientais – pernelyg lyriška muzika pokalbį darys vangų, o pernelyg dinamiška gali padidinti agresiją.

Konfliktų gali kilti ir dėl muzikinio skonio – vieniems patinka popsas, kitiems klasika, treti mėgsta roką ar džiazą, įtikti iš karto visiems faktiškai neįmanoma. Jei žmogus visą dieną bus priverstas klausytis jam nepriimtino stiliaus muzikos, net ir nebūdamas jautrus triukšmui, gerokai pavargs emociškai.

Idealu, jei visi dirbantys vienoje patalpoje dirba panašų darbą, turi tą patį informacijos priėmimo būdą ir mėgsta tokią pat muziką. Bet taip nutinka retai. Todėl tenka priimti bendras taisykles, kurios leistų surasti kompromisą.

Siūlome keletą taisyklių, kurios padės bent šiek tiek sumažinti triukšmo biure problemą

* Jei dalis darbuotojų biure pageidauja muzikinio fono, o kita dalis jo negali pakęsti, pirmenybę derėtų teikti tylos gerbėjams. Jei jums biure patinka klausytis muzikos, įsigykite ausines.

* Stenkitės nesiklausyti asmeninių pokalbių telefonu. Jei nepavyksta, bent jau venkite neprašomi komentuoti girdėtą pokalbį. Tokiu būdu ir save apsaugosite nuo nereikalingos informacijos, ir parodysite pagarbą kolegų privatumui.

* Savo telefono signalą nustatykite kaip galima tylesnį ir ramesnį. Jei išeinate iš kabineto, nepalikite telefono ant stalo. Visu garsu plyšaujantys pietaujančių kolegų telefonai – vienas iš labiausiai erzinančių veiksnių.

* Jei sulaukėte asmeninio skambučio, geriausia būtų išeiti iš kabineto. Jei tai neįmanoma, stenkitės, kad pokalbis būtų kuo trumpesnis: bendra biuro erdvė – ne vieta aptarinėti giminaičių ligas ir pasakoti, kaip praleidote savaitgalį.

* Kalbėdami su kolegomis stenkitės nekelti balso, nešaukite jiems per visą biurą, geriau prieikite prie darbo stalo ir kalbėkitės akis į akį. Nereikškite pernelyg atvirai emocijų, nekvatokite visa gerkle skaitydami juokingą tekstą ar telefoninio pokalbio metu.

* Jei norite pasidalinti įspūdžiais, atsiklauskite kolegų, ar galite jiems kai ką papasakoti. Stenkitės kalbėti glaustai ir trumpai.

* Pasistenkite atsikratyti triukšmą keliančių asmeninių įpročių – niūniavimo, barbenimo pirštais, brūžavimo kojomis ir kt. Paprastai patys būname prie jų tiek įpratę, kad negirdime, todėl būtų neprošal atvirai pasikalbėti apie tai, kokie jūsų skleidžiami garsai ar įpročiai labiausia erzina kolegas.

* Jei darbinis triukšmas trukdo tik jums, o kitiems yra priimtinas ir įprastas, nesipiktinkite tuo ir nereikalaukite tylos – geriau įsigykite ausines. Arba pasiieškokite kito darbo.