Atviro tipo biurai akvariumai, be nuolatinio triukšmo, turi dar vieną – bendros erdvės problemą. Ar įmanoma išsaugoti privatumą tokioje komunoje?
Apie tai, kaip spręsti triukšmo biure problemas, jau rašėme anksčiau. Kitas erzinantis faktorius – bendra erdvė. Vieni mano, kad tokioje komunoje viskas turi būti bendra, todėl nesivaržydami „skolinasi“ nuo kolegų stalo įvairius daiktus, net jų neatsiklausę. Kiti kaip akies vyzdį gina savo teritoriją, bandydami net ir darbe išsaugoti ką nors jaukaus, saugaus ir asmeniško. Treti ne tik tvarkosi savo teritorijoje, bet dar bando „tvarkyti“ ir kolegų.
Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai ilgai tyrę darbo atvirame biure specifiką, nustatė, kad darbo sąlygos daro ne mažesnę įtaką žmonių darbo našumui ir motyvacijai nei tinkamas atlygis ir karjeros perspektyvos. Išties sunku susikaupti, kai aplink zuja kolegos, kiekvienas praeinantis gali per petį žvilgčioti į tavo monitorių. Dar blogiau, kai toje pačioje erdvėje dirba ir vadovai – paprastai atviro tipo biure bemaž visada darbuotojai sėdi nugara į šefo kabinetą, tad jis visada gali juos kontroliuoti.
Išlaikykite reikiamą atstumą
Kas yra reikiamas atstumas? Kiekvienam jis individualus, priklauso netgi nuo kultūrinės ar socialinės terpės. Dažniausia jį nulemia tai, kaip tankiai toje vietoje gyvenama. Tarkim, rytiečiai mėgsta priartėti vienas prie kito labai arti, vakariečiai – išsaugo didesnį atstumą, kaimo žmonės laikosi didesnio atstumo, miestiečiai – mažesnio.
Vakarų pasaulyje laikomasi maždaug tokių matmenų: intymi erdvė yra 30-40 cm. Paprastai tiek priartėti leidžiame tik itin artimiems žmonėms. Su visai svetimais žmonėmis stengiamės išlaikyti maždaug 1,5 metro atstumą, na, o kolegos yra per vidurį – jei nenorite sukelti diskomforto, laikykitės 70-80 cm atstumo. Jei ši saugi žmogaus erdvė nuolat pažeidžiama, tai jam sukelia bejėgiškumo jausmą.
Atstumas tarp stalų turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 metro. Tačiau įdomus faktas – jei jis yra didesnis nei 3 metrai, tai sumažina darbuotojų atsakomybės jausmą.
Kaip atskirti asmeninę erdvę nuo viešosios
Atviruose biuruose galioja nerašyta taisyklė – viskas, kas yra ant jūsų rašomojo stalo, yra jūsų. Tad niekas neturi teisės imti iš ten nieko, neatsiklausęs jūsų, – pradedant dokumentais, baigiant sąvaržėlėmis. Net jei ant kolegos stalo guli koks nors bendro naudojimo daiktas, prieš paimant jį derėtų atsiklausti.
Vis dėlto, neturėtumėt labai pykti, jei paaiškėtų, kad tuo metu, kai jūs nebuvote darbe, kolega buvo pasiskolinęs jūsų pieštuką. Tai, kas yra visiškai neliečiama, reikėtų laikyti ne ant rašomojo stalo, bet stalčiuose. Geriausia – rakinamuose. Po juos naršyti niekas neturi teisės net ir tuomet, kai jūsų nėra.
Kai kurios zonos atrodo ginčytinos – tarkim, palangė prie jūsų darbo stalo arba atvira lentyna stovinti tarp jūsų ir kolegos stalo. Normalu, kad tokiose bendrose erdvėse kolega gali pasijusti laisviau, todėl reikėtų arba patraukti iš ten asmeninius daiktus į saugesnę vietą, arba susitarti, kaip tas erdves dalinsitės.
Daugiau nesusipratimų kyla dėl kompiuterio. Viena vertus, tai atrodo labai asmeniškas daiktas – juk jame yra ne tik bendros, bet neretai ir asmeninės informacijos. Jei kas nors jums nežinant jame pašeimininkauja, neretai užplūsta jausmas tarsi kažkas būtų skaitęs jūsų dienoraštį. Deja, reikia susitaikyti su tuo, kad darbe esantis kompiuteris visų pirma yra darbo priemonė, todėl jis turi būti prieinamas visiems. Dauguma įstaigų netoleruoja jokių slaptažodžių – pagalvokit, kas būtų, jei jūs susirgtumėt, ir niekas negalėtų pasiekti darbui reikalingos informacijos.
Jei norite susikurti daugiau privatumo, pažymėkite savo erdvę asmeniniais daiktais – šeimyninėmis nuotraukomis, visokiais mielais niekučiais, gėlėmis ir pan. Tačiau nepersistenkite – nelaikykite ant stalo nieko pernelyg intymaus, kas galėtų priversti nepatogiai pasijusti priėjusį kolegą, tarkim, įamžinta saldaus bučinio akimirka.
