Ašaros darbe – moteriška silpnybė ar jėga? (3)

Asmeniniuose santykiuose moterų ašaros neretai tampa paskutiniu koziriu, padedančiu laimėti partiją. Tačiau darbe ši taisyklė negalioja. O gal klystame?

„Tai varo iš proto, – prisipažįsta vienos įmonės vadybininkas. – Vos tik ateinu pas skyriaus viršininkę su kokiu nors prašymu ar reikalavimu, ji pradeda verkti. Iš pradžių sutrikdavau, pasijusdavau kaltas ir prisiimdavau dar daugiau darbų už tą patį atlyginimą, kad tik jos nenuliūdinčiau. Bet dabar mane tai ima siutinti. Jei tai yra jos triukas bandant priversti kitus paklusti, tuomet manau, kad toks žaidimas yra nesąžiningas. O jei ji iš tiesų nesivaldo, kyla abejonių, ar toks žmogus gali eiti vadovaujamas pareigas. Jos emocingumas ne tik trukdo priimti racionalius sprendimus, bet ir griauna jos autoritetą.“

Polinkis prapliupti ašaromis iki šiol buvo laikomas silpninančiu moterį. Tai būdavo įvardijama kaip viena iš priežasčių, kodėl jos negali daryti tokios sėkmingos karjeros kaip vyrai – jei žmogus neįstengia suvaldyti savo ašarų liaukų, tai kaip jis gali valdyti įmonę?

Tačiau pastaruoju metu pasigirsta balsų, kad moterų ašaros darbe nėra toks smerktinas dalykas kaip manyta. Tikrą diskusijų šia tema audrą sukėlė JAV žurnalistės Anne Kreamer nauja knyga „It’s Always Personal: Emotions in the New Workplace“. „Reikėtų atsikratyti nuomonės, kad ašaros darbe reiškia karjeros savižudybę“, – sako Anne.

Apklaususi 700 amerikiečių, autorė nustatė, kad moterys dažniau jaučia pyktį darbe nei vyrai (51 proc. moterų ir 42 proc. vyrų), tačiau skirtingai nei jie, moterys nelinkusios agresijos išlieti ant kitų (42 proc. vyrų mano, kad pyktis yra veiksminga valdymo priemonė, tarp moterų tokių tik 23 proc.) Moterų pyktis išsilieja ašaromis – net 41 proc. moterų prisipažino verkusios darbe per pastaruosius metus, o tarp vyrų tokių buvo tik 9 proc.

Šis rezultatas A.Kreamer nenustebino. Netikėta buvo nebent tai, kad verkiantiems vyrams labiau simpatizuojama nei verkiančioms moterims. Gali būti, kad moterų ašaros yra vertinamos tradiciškai – kaip silpnumo ir isteriškumo ženklas, o štai jei pravirko vyras, vadinasi, priežastis tam turėjo būti išties rimta. Manoma, kad stiprų žmogų truputis silpnumo puošia, o silpną dar labiau silpnina.

Tačiau, anot A.Kreamer, ašaros neturi nieko bendra su žmogaus silpnumu. „Tiesiog moterims pravirkti yra biologiškai lengviau, – sako ji. – Mes gaminame šešis kartus daugiau negu vyrai prolaktino – hormono, kuris padeda verkti, ir mūsų ašarų latakai yra didesni, todėl ašaros liejasi gausiau. Be to, jaunų moterų ašaringumui didelę įtaką daro hormoniniai svyravimai, kurie su amžiumi dingsta.“

Anne Kreamer tyrimas parodė, kad verkiančios moterys yra kur kas kritiškesnės sau nei kiti joms. Dauguma smerkė save, kad prapliupo ašaromis, tačiau kalbėdamos apie ašarojančias koleges, jautė joms empatiją ir užuojautą.

Panašių rezultatų sulaukė ir psichologijos tyrėja Yasmine Yaghmour 2008 metais atlikusi tyrimą apie emocijas darbe. Dauguma žmonių, dalyvavusių tyrime, jautėsi sutrikę dėl savo verksmo, tačiau tik nedaugelis išreiškė neigiamą nuomonę apie kitus darbe pravirkusius žmones.

Vis dėlto tiek karjeros konsultantai, tiek pati A. Kreamer mano – nors retkarčiais pravirkti nėra nieko bloga, tačiau jei plūstate ašaromis nuolat, tai karjerai labiau kenkia nei padeda. Jei pajutote, kad akyse ima tvenktis ašaros, rekomenduojama išeiti išsiverkti į kitą kambarį ar tualetą. Galite pašnekovui pasakyti atvirai, ką jaučiate, tačiau duokite suprasti, kad kontrolės nepraradote: „Manau, kad tai, ką sakote, yra labai svarbu, tačiau dabar man sunku apdoroti šią informaciją ir atsakyti į jūsų klausimą. Gal galėtume tai padaryti rytoj?“
Pabandykite nukreipti savo dėmesį nuo kylančių emocijų – pasidarykite puodelį kavos, pavartykite žurnalą ar tiesiog pasižiūrėkite į savo šuns nuotrauką.

Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, įmonės personalo vadovai galėtų rengti savo darbuotojams specialius kursus, padedančus atpažinti ir valdyti emocijas. Nors tokie kursai neretai laikomi tik laiko ir pinigų švaistymu, nes neturi nieko bendra su profesinės kompetencijos kėlimu, reikėtų suprasti, kad emocinė darbo aplinka daro didelę įtaką darbo našumui.

Na, o jei jau nutiko taip, kad visų akivaizdoje pravirkote, bet jau nustokite save dėl to graužti ir jausti kaltę – gali būti, kad jūsų ašaros padarė jums ne vien meškos paslaugą. Žinoma, jei tai nebuvo krokodilo ašaros.