Vienišųjų malonumai (3)

Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta isas kitas gulbes,-- vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus."

Antoine de Saint-Exuperi

Juokaujama, kad Dievas sukūrė pasaulį išsigandęs vienišumo. Tačiau šis skubos amžius dažnai vadinamas individualistų arba vienišių epocha. Spartus civilizacijos šuoliavimas keičia ne tik žmonių tarpusavio, bet ir lytinius santykius.

Kadaise atrodė, kad, įsigalėjus naujosioms technologijoms, žmogaus darbą pakeis modernūs nuotoliniu būdu valdomi mechanizmai, homo sapiens bus išvaduotas nuo sunkių fizinių krūvių, tad daugiau laiko turės kitiems. Tačiau realybė kiek kitokia: išsivysčiusiose šalyse daugėja vienišų žmonių. O šie nuo vienumos bėga į virtualią erdvę, naktinius klubus, darbą, be saiko užsiiminėja seksu... Vienišumo mastams nustatyti dar 1980 m. Vakarų mokslininkai sukūrė specialias skales. Vienatvės kiautu atsitveria ne vien prastai save vertinantieji, gyvenimu nepatenkintieji ar atvirų santykių vengiantieji. Kolektyviškumas vis labiau grasina praryti asmenį, tad tikroji vienatvė tampa žmogiškosios individualybės namais, o apsimestinė - individualisto priebėga.

Sueitis su savimi. Fantazija dviem rankoms

Be poreikio kvėpuoti ir valgyti, lytinio malonumo siekis yra vienas stipriausių istorijos veiksnių, lėmusių žmogaus elgseną. Jis toks pat galingas, kaip ir meilės, orgazmo troškimas (daugeliui net stipresnis), kuria ir ardo santuokas, dinastijas, įkvepia poetus, muzikus, dailininkus, naikina sveikatą lytinėmis ligomis ir vis labiau maitina sekso pramonę. Serotonino antplūdis ir staigus raumenų atsipalaidavimas sekso ar masturbacijos sukelto orgazmo metu yra kaip stipriausi ir populiariausi narkotikai. Net jei prie jų nesame pripratę, kasdien patirdami socialinį, kultūrinį, informacinį spaudimą, esame priversti jų ieškoti.

Gamta žmogų sukūrė taip, kad aukščiausią lytinį malonumą jis gali pasiekti ir vienas, tad fiziniu požiūriu kito lyg ir nelabai reikia. Ypač jei tas kitas kelia per daug bendravimo problemų, nesistengia į nuoširdžius jausmus atsakyti tuo pačiu. XX a. viduryje radikalus psichiatras Thomas Szaszas pareiškė: "Masturbacija - svarbiausias žmonių seksualinis veiksmas. XIX amžiuje ji buvo liga, o XX amžiuje - vaistas." Seksologinė statistika rodo, kad šiais laikais masturbuojasi 70-90 proc. vyrų ir 30-80 proc. moterų. Daugelis pripažįsta: esame per daug pavargę ir užsiėmę, kad galėtume mylėtis su partneriu, todėl praktikuoja vienišąjį malonumą. Žinomas seksologas B. Dodsonas masturbaciją knygoje „Seksas vienam" palygino su atpalaiduojančiomis maudynėmis baseine ar upėje, maloniu savo kūno apžiūrinėjimu, genitalijų tyrinėjimu, šokiu prieš veidrodį nuogam. Ji nekelia emocijų, saugo nuo atsitiktinių ar tiesiog skubotų lytinių santykių, rizikos užsikrėsti venerinėmis ligomis ar ŽIV. Tai - pigiausias pasimatymas ir saugiausias seksas. Blogai, jei masturbacija pradeda taip smarkiai patikti, kad partnerio jau nebereikia. Tokiu atveju gali prireikti specialisto konsultacijos. Fiziologiniu požiūriu orgazmas, sukeltas dirginant savo lyties organus, ar ejakuliacija nesiskiria nuo lytinio akto, neretai būna net daug stipresnis nei lytiškai santykiaujant dviese.

Virtualus seksas. Interneto kartos kasdienybė.

Kai kurie vyrai, siekdami būti nepriklausomi nuo moterų, praktikuoja tantrą. Tai labiau pasakytina apie intelektualus - šis seksualinės įtampos įveikimo būdas reikalauja kantrybės ir ilgo mokymosi valdyti savo lipido. Jaunimas renkasi paprastesnį būdą. Interneto kartos kasdienybė - virtualus seksas. Studentams skirta pažinčių svetainės www.campuskiss.com atstovai, surengę kanadiečių studentų apklausą sekso tema, buvo apstulbinti. Paaiškėjo, kad 87 proc. iš daugiau nei 2600 tyrime dalyvavusių studentų (51 proc. apklaustųjų - merginos, 49 proc. - vaikinai) prisipažino užsiiminėjantys virtualiu seksu ir tam naudojantys interneto kameras, sparčiųjų žinučių programas, telefonus. 89 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tikrovėje lytiškai santykiauja gana saikingai.

Virtualus seksas pats savaime nėra pražūtingas dalykas ir gali išplėsti seksualinės patirties ribas. Priešingai nei fizinė neištikimybė, dažniausiai nelaikomas ir partnerio išdavyste. Tačiau jei šis "sueities" būdas tampa kasdienybe, o partneriai tai slepia vienas nuo kito, jų santykiai anksčiau ar vėliau pasikeičia. Ir ne į gera. Pasak amerikiečio psichologijos daktaro Alo Cooperio, problema - ne seksas, o jį gaubianti slaptumo, nesugebėjimo būti atviram skraistė.

Pripratimas prie kibersekso. Išsivadavimo iliuzija

Pasak psichologo Gedimino Navaičio, priklausomybė nuo interneto sparčiai plinta. Apie pusę milijono amerikiečių kas savaitę internete pralindi po 20-40 valandų. Nuolatinio buvimo "naktinėje pamainoje" padariniai - irzlumas, nuovargis, noras kuo greičiau grįžti į geriau nei realybėje kontroliuojamą gyvenimą, nes čia galima pasijusti šauniam, patraukliam, tapti sekso herojumi ar suvedžiotoju, įgyvendinti slapčiausias seksualines fantazijas. Seksologas Paulas Coliveris nustatė, kad vienišiai internetu naudojasi kitaip nei turintieji šeimas ar pastovius partnerius. Pirmiausia jie vidutiniškai 1,5 val. ilgiau praleidžia prie kompiuterio ir dažniau nei turintieji draugą ar šeimą tikisi internetu sulaukti emocinio palaikymo. Ne tik tikisi, bet ir teigia, kad žmonės iš to pasaulio supranta juos geriau nei giminės ar artimieji. Jie bėga į internetą, nes vengia realaus bendravimo rizikos ir džiaugsmo, tačiau jų asmeninės problemos dėl to nesumažėja.

Save menkai vertinantieji, seksualumo disfunkciją turintieji labiau rizikuoja priprasti prie interneto. Šio tipo priklausomybė JAV būdinga vienam iš penkių žmonių. Kaip ji atsiranda? Bendraudamas internetu, vartotojas gali žaisti slapčiausiomis fantazijomis, kontroliuoti pokalbio turinį, toną... O svarbiausia - nebijo būti sugautas, nes tai - slaptas žaidimas.

Kiberporno, arba suaugusiųjų pokalbių kambariai - labai patogus dalykas. Būtent patogumas skatina priklausomybę nuo interneto. Daugelis mano, kad pirmą kartą dalyvaudamas seksualiniame žaidime internetu susijaudina dėl turimos seksualinės patirties. Tyrimai rodo, kad į tokias svetaines užsukama jau seksualiai susijaudinus. Ilgainiui imama bėgti nuo realybės. Asmuo gali išsivaduoti nuo lytinės įtampos, pateikti partneriui save kitokį, tarsi įgyti naują tapatybę.

JAV teismai pripažįsta priklausomybės nuo interneto sutrikimą. Amerikoje garsi byla „United States versus McBroom" įrodo, kad žmogaus poreikis ieškoti ir žiūrėti pornografinius tinklalapius ar parsisiųsti nuotraukas mažai susijęs su erotiniu pasitenkinimu. Svarbiau - išsivadavimas, tai būdas psichinei įtampai sumažinti.

Malonumas telefonu - sekso terapijos atmaina?

Tai, kad kiekvienoje visuomenėje klesti moterų prostitucija, o vyrų - tik kai kuriuose Vakarų miestuose, rodo, jog stipriosios lyties atstovai labiau nei silpnosios fiziškai priklausomi nuo dažnų orgazmų, tai yra nuo mechaniško išsikrovimo. Vienas iš būdų jiems pasiekti - pasinaudoti seksualines paslaugas telefonu teikiančių firmų paslaugomis.

Tai darančios moterys pyksta vadinamos prostitutėmis. Šį darbą jos prilygina psichologų ar aktorių veiklai. Statistika Lietuvoje tai bemaž patvirtina. 70 proc. skambinančių vyrų nesiekia seksualiai pasitenkinti. Jie tiesiog bendrauja su merginomis. Klausia, kokią dovaną geriausia nupirkti žmonai, kaip nustebinti mylimąją lovoje. Beje, šia linija naudojasi ne vien vyrai. Būna, kad netrukus po to, kai partneris pasišneka su nepažįstamąja, jai paskambina šio draugė ir prašo papasakoti, kokių malonumų telefonu geidė jos mylimasis.

Vibrastimuliacija. Kitaip patiriamas malonumas

XX amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos valstijose leidžiamuose moterų žurnaluose vibratorius „White Cross Vibrator" reklamuotas taip: "Vibracija yra gyvybė. Ši nušluos jūsų metus lyg burtininko lazdele pamojus. Kiekvieną kūno nervą, kiekvieną gyslelę virpins pažadintų jūsų galių jėga, venomis plūs sodrus raudonas kraujas... Jausite palaimą, jaunystės malonumą, gyvenimo džiaugsmo pilnatvę. Net jūsų savigarba šimteriopai padidės."

Kadangi net šiais laikais maža duomenų, kaip vibrastimuliacija veikia sveikatą, vibratorių (beje, jie vadinami buitiniais prietaisais!) verslas klesti. Paklausą didina ir dažnos seksologų kalbos. Pavyzdžiui, amerikiečiai Carolis Travisas ir Carole Wade paskelbė, kad kai kurios moterys, dirgindamos savo lyties organus (ypač elektriniu vibratoriumi), gali patirti iki 50 orgazmų. Tad nenuostabu, kad, pasak amerikiečių sociologo Danielio Bello, orgazmas į šalį nustūmė Mamoną (turtų ir gėrybių dievą) ir tapo pagrindine amerikiečių aistra. Nemažai jaunų amerikiečių moterų net ėmė lankyti masturbacijos kursus.

Sekso naujovės. Šarlatanai

Freudistas Wilhelmas Reichas teigė, kad orgazmas yra ne daugiau nei „cukrinis apvalkalas", skirtas žmonėms suvilioti, kad jie daugintųsi. Tikrasis šio malonumo tikslas - atsipalaiduoti nuo ore susikaupusios lytinės įtampos. Ir tik nedaugelis (tarp jų ir jis pats) turi pakankamai „orgazmo gaivalo", kad, išleidę priešnuodžio orgono, galėtų išsklaidyti ore tvyrančius lytinės energijos debesis. Tad visuomenės susilaikymas nuo lytinių santykių kelia pavojų planetai, mat pripildo orą tirštų lytinės energijos debesų. Todėl būtina, kad tokie orgazmą patiriantys individai kaip jis iššautų į biosferą kuo daugiau orgazmų. Tada gerąja orgonine energija būtų galima gydyti įvairias ligas: peršalimą, vėžį, frigidiškumą, impotenciją. 1939 m. psichoanalitikas savo bazėje Meino valstijos provincijoje pagamino specialius cinko akumuliatorius orgonui kaupti. Pacientų orgazmą „gaudydavo" į lytinius organus nukreipti kolektoriai - šiuos jie laikydavo patys...

Fantazijos. Kas mūsų laukia?

Dabar sekso ateitis įsivaizduojama panašiai kaip George‘o Orwello romane „1984-ieji": visi pasaulio vaikai pradedami dirbtiniu apvaisinimu. Lytinę potenciją ir potraukį skatinančios tabletės, kremai, populiarėjantis seksas internetu - visa pagrįsta masturbacijos idėja, esą šiuolaikiniams vyrams ir moterims labiau patinka seksas su savimi nei su partneriu. Apie tokį virtualų seksą, kokį mėgsta vaizduoti rašytojai fantastai, dar neteko girdėti, bet britas kibernetikos profesorius Kevinas Warwickas jau pareikalavo į savo ranką implantuoti eksperimentinę kompiuterinę mikroschemą ir įtikino taip pasielgti žmoną. Implantuotos mikroschemos į internetą skleidžia informaciją ir taip padeda porai užmegzti ryšį, šiek tiek panašų į telepatiją. Profesorius tiki, kad šie kūnuose veiksiantys prietaisai ateityje praplės seksualines galimybes. Jei galėtume elektroniniu būdu nustatyti, ką jaučia partneris, sekso variacijų būtų labai įdomių.

2001 m. žurnale „New Scientist" pasirodė pranešimas, kad išrastas elektroninis implantas, leidžiantis moteriai patirti orgazmą, kada tik ši nori. Amerikietis chirurgas S. Meloy‘us, operuodamas nugaros skausmais besiskundžiančią pacientę, į jos stuburą implantavo prietaisą su elektrodais, kad šių skleidžiami impulsai slopintų skausmo „signalus". Vienas atsitiktinai ne tą nervą palietęs elektrodas paskatino moterį susijaudinus šūktelti: „Jums reikėtų išmokyti to mano vyrą!" S. Meloy'us sumanė prietaisą implantuoti į sėdmenis ir valdyti nuotoliniu pulteliu.

Vokiečių elektrotechnikas Manfredas Lubitzas daug metų tobulino prietaisą vyrams. Jį sudarė vibruojantis čiužinys, masažo pagalvėlės ir tiesiogiai prie penio prijungti elektrodai. 2003 m. mokslininkas rastas negyvas savo būste Malagoje. Pagal policijos pateiktą informaciją, „jis žiūrėjo filmą „Karštosios Vizeno vienuolės". Manoma, kad įvyko elektros įtampos perkrova, o butas buvo drėgnas...

P. S. Kiekvienas žmogus, kada nors gyvenęs ar gyvenantis Žemėje (apie 110 milijardų sielų), yra orgazmo, kurį patyrė bent vienas asmuo, rezultatas. Net mėgintuvėliuose pradėtų kūdikių gyvybė priklausė nuo to, kad vyrai kažkur klinikos kambarėliuose masturbavosi. Jeigu seksualinė energija kauptųsi virtusi debesimis (tuo tvirtai tikėjo Wilhelmas Reichas), mus visą laiką gaubtų tos medžiagos ūkas. Gyventume ir kvėpuotume orgazmo troškimu, būtume tarsi apsupti orgazmo ektoplazmos. Nesąmonė? O juk milijardai žmonių nuolat galvoja apie seksą ir desperatiškai jo siekia. Tačiau tik meilė lytiniam aktui suteikia visavertiškumo. Meilės, mylimo žmogaus glamonių, jo kūno šilumos ir švelnumo nepakeis niekas. Visos pakaitinės priemonės malonumui pasiekti dar labiau gramzdina į vienatvę ir tuštumą.

Kokia sekso ateitis? Anot Jonathano Margolio, knygos „Intymioji orgazmo istorija" autoriaus, „kibernetinis seksas ir įvairūs nuotoliniai orgazmo skatinimo būdai taps masine pagalbine masturbacijos priemone. Orgazmas pasidarys dar vienišesnis užsiėmimas. Tačiau vidurinioji klasė labiausiai pamėgs „natūralų" seksą - be pagalbinių priemonių, su gyvu partneriu."

Už kiekvieno vakare įsižiebusio lango, ten, kur turėtų vakaroti šeimos, laimingi įsimylėjėliai, - vis daugiau vienišų asmenų. „Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva", - rašė moterų numylėtinis Honore de Balzacas. Deja, jis, nors ir apsuptas mylimųjų, jautėsi velnioniškai vienišas.