Uždraustųjų vaisių skabytojai (6)

Neištikimybė yra saldi, kol slapta ja mėgaujamės patys, ir gomurį sutraukiančio kartumo, kai išryškėjusią nuodėmę tenka išpažinti partneriui, su kuriuo gyventi buvo šilta ir patogu. Net ir laimingas santuokas ištinka nuklydimų dramos.

Monika May

Saulėtas šiltas rytas Vilniuje. Kostiumuotas vyras Gedimino prospektu traukia į darbą. Priešais dviračiu atrieda sportuojanti gražuolė. Pro jos iškirptę veržiasi pilnos krūtys. Praeivis sulėtina žingsnius, žvilgsnis sminga į boluojantį moteriškumą. Viliokė nusišypso. Jis pasijunta laimingas. Ar normalu geisti ne savo partnerio? Veikiau būtų nenormalu negeisti. Lytinė trauka gyvenimą daro įdomesnį. Netikėti susitikimai su patraukliais priešingos lyties atstovais praskaidrina kasdienybę. Tik bėda, kad svajojame apie tai, kas sunkiai dera: norėtume mėgautis svetimavimo nuotykiais, o gyventi su žmogumi, kuris iš meilės apsiribotų vien mumis.

Kodėl? Todėl!

Kokios psichologinės priežastys skatina norą būti neištikimam? Ištikimybė nelaužoma šiaip sau. Svetimautojas sąmoningai ar nesąmoningai ko nors siekia. Pavyzdžiui, patenkinti normalius, kaip pačiam atrodo, troškimus, smalsumą: vaizduotės sukurtas situacijas paversti realybe ar pasilinksminti, patirti nuotykį, pasimėgauti retai gaunama „nekalta" laisve, suteikti nuobodžiai kasdienybei pikantiškumo. Toks draudžiamą ribą peržengęs veikėjas įsivaizduoja, kad grėsmės savo santuokai (ar poros gyvenimui) nekelia.

Psichologiniai ir egzistenciniai motyvai kai kuriuos žmones skatina vilionėmis patenkinti pernelyg aukštos savivertės poreikį. Kai kurie pasineria į karštligišką lytinį gyvenimą vaikydamiesi aštrių pojūčių. Nevedybinių santykių griebiamasi lyg vaistų nuo nerimo, depresijos, prislėgtos nuotaikos arba, priešingai, išgyvenant profesinės ar kitokio pobūdžio sėkmės sukeltą laikiną maniakišką euforiją.

Besistengiantieji pabėgti nuo slegiančios tikrovės ar nualintieji įtempto darbo seksualiniais nuotykiais jaučiasi „nuleidę garą".

Ištikimybė laužoma išreiškiant neigiamus jausmus, stengiantis atkeršyti sutuoktinei ar nuolatiniam partneriui (nesvarbu, kokia pykčio priežastis). Kiti nori, kad artimasis pavyduliautų, arba stengiasi atkreipti dėmesį, siekia valdyti: „Nemanyk, kad esu tavo visiems laikams." Tai būdinga žmonėms, kurie stokoja pasitikėjimo bendraudami su partneriu ir nepasitenkinimą reiškia netiesiogiai.

Yra žmonių, kurie siekia išlaikyti atstumą tarp savęs ir sutuoktinio, intymumą suvokia kaip grėsmę, jaučiasi dūstą nuo šeimos gyvenimo. Jie bijo intymumo, nesugeba iš esmės įsipareigoti arba tiesiog nemoka mylėti, bet vis dėlto gyvena kartu su partneriu ir stengiasi sukurti tokį modus vivendi, kad intymumo būtų tik tiek, kiek pakelia. Kartais vienas sutuoktinis nusprendžia nutolti nuo kito, nes tas yra pernelyg prieraišus. Tokiu atveju neištikimybė - proga atsikvėpti nuo įkyraus partnerio.

Kiti galimi svetimavimo motyvai: patyrinėti galimybes („Gal su kitu partneriu būčiau laimingesnis?"), patikrinti savo patrauklumą („Ar manimi vis dar kas nors domisi?"), išbandyti sutuoktinį („Ar jis mane dar brangina?").

Svarbiausia neištikimybės priežastis gali būti troškimas palikti sutuoktinį. Žmogus „staiga įsimyli" ir iš pradžių tarsi nesuvokia, kas įvyko. Iš tikrųjų noras palikti sutuoktinį ruseno jau seniai ir „netikėtai" prasiveržė pajutus kone nesuvaldomą potraukį naujam mylimajam. Išsiskyrę, tokie žmonės paprastai nustoja domėtis naująja meile, nes neištikimybė jiems buvo tik būdas išeiti.

Užtvenktas lytinis geismas

Lytinių santykių dažnumas neatsiejamas nuo pasitenkinimo santuoka. Neištikimybe neretai kompensuojami santuokinio lytinio gyvenimo trūkumai. Didžiausią frustraciją sukelia pernelyg reti lytiniai santykiai.

Pagrindinė priežastis, kurią nurodo žmonas apgaudinėjantys vyrai, yra grynai seksualinio pobūdžio, o moterų neištikimybė labiau susijusi su emociniu intymumu. Žinoma, yra ir kitokių porų, kai būtent moteris, patirianti stiprų geismą, kenčia dėl partnerio nenoro mylėtis, bet kur kas dažniau yra priešingai.

Vyrų libido kur kas stipresnis nei moterų. Jaunavedžiams pasakojama istorija: „Pirmaisiais santuokos metais, kiekvieną kartą mylėdamasis su žmona, į vazą miegamajame ant komodos įmesi po centą. Po metų, kaskart mylėdamasis su žmona, po centą iš vazos išimsi. Per visą likusį santuokinį gyvenimą taip ir neištuštinsi šios vazos."

Moteris seksas domina mažiau visais aspektais. Sutuoktinių, išgyvenusių kartu dvidešimt metų, klausta, ar jie yra patenkinti lytinių santykių dažnumu. Moterys atsakė teigiamai, o dauguma vyrų - kad norėtų mylėtis 50 kartų dažniau. Šie alksta ir tyliai kenčia, o žmonos to nė neįtaria.

Užtvenktas lytinis geismas neretai virsta agresyviomis, slegiančiomis mintimis. Vyras gali pradėti paslapčia bodėtis savo santuoka, nors nuoširdžiai myli išrinktąją. Nuolatinis sueities trūkumas poros santykiams atneša sunkių padarinių. Žmogus jaučiasi prislėgtas, kai jo libido nuolat virsta pykčiu. Iš tikrųjų pernelyg retai besimylinčio ir žinančio, kad yra pasmerktas abstinencijai, vyro širdyje ima kauptis įsiūtis, jo lytinis potraukis tampa pykčio sinonimu. Jausti geismą tolygu būti įniršusiam. Stipriosios lyties atstovas patenka į padėtį be išeities. Svetimavimas tampa tam tikru ramentu, padedančiu porai likti kartu, kompensuoti nepakankamą santykių intymumą, kai partneriai emociškai nutolę vienas nuo kito, per menkai bendrauja, jaučia panieką arba kai vienas iš jų yra visai pasyvus. Nuobodus ar didelių pareigų varžomas poros gyvenimas kartais vieną iš sutuoktinių verčia ieškoti sprendimo ir kartu stengtis išsaugoti santuoką.

Vaikystės nuoskaudos

Jeigu daugelio vyrų libido stipresnis nei moterų, kodėl vieni jų pasiduoda kompensacijos troškimui ir ima svetimauti, o kiti (tokių dauguma) to nedaro? Tai lemia bendra porų santykių kokybė, kiekvieno sutuoktinio gebėjimas bendrauti ir net jų vaikystės išgyvenimai.

Kai kurie žmonės dėl savo charakterio ir vaikystės išgyvenimų itin jautriai reaguoja į atstūmimą. Atsisakymas mylėtis lengvai sukelia jausmą, kad esi nereikalingas. Taip būna net tada, kai partneris mylėtis nesutinka dėl prastos sveikatos ar nuovargio.

Nemažai moterų lytiniais santykiais nustoja domėtis po gimdymo, ir jų libido vėl normalizuojasi tik po metų kitų. Tai dažniau būdinga krūtimi maitinančioms motinoms. Vis dėlto, nors sutuoktinis ir mato, kokia išsekusi yra žmona, jai atsisakius mylėtis, pasijunta atstumtas. Taip reaguoti labiausiai linkę vyrai, vaikystėje negavę pakankamai meilės. Nuo mažų dienų susiformavusį nesąmoningą apmaudą jie gali nukreipti į žmoną ir vis labiau jausti nuoskaudą. Tokie bus linkę sulaužyti ištikimybę, nes sieks kompensuoti juos kamuojančią meilės stoką.

Reikalaudamas mylėtis, stipresnį libido turintis žmogus gali dar labiau nuslopinti partnerio geismą. Pavyzdžiui, seksualinį priekabiavimą patirianti moteris kurį laiką prisivers mylėtis net ir nejausdama potraukio. Ilgainiui jos geismas silpnės, o vyras pasidarys išvadą, kad žmona visai nesidomi seksu arba yra frigidiška. Pati savo ruožtu įsivaizduos, kad partneris - tikras sekso maniakas.

Donžuanai ištikimybės nesuvokia

Niujorko psichiatrė Helena Kaplan, lytinio potraukio slopinimo diagnozės autorė, pasiūlė skalę lytinio potraukio stiprumui nustatyti. Skalės viršuje - hiperaktyvus lytinis potraukis, apačioje - bjaurėjimasis sueitimi.

10 proc. neištikimų vyrų priskiriami hiperaktyvaus seksualumo kategorijai. Jų neištikimybė neturi nieko bendra su nepasitenkinimu santuoka. Tokie nesieja lytinio malonumo ir įsipareigojimo mylimai moteriai. Jiems seksualumas ir meilė - du skirtingi dalykai, svetimavimas - visai normalu ir biologiška, tačiau meilė iš tikrųjų beveik visada būna laiminga tik šiuos dalykus susiejus.

Ar stiprus libido būdingas tik ekstravagantiškiems, energingiems, galingiems ir sveikata trykštantiems žmonėms? Matyt. Knygos „Neištikimybė nėra banali" autoriaus Yves'o Dalpé kolegos sesuo studijavo Vašingtono universitete. Ji nuomojo butą kartu su drauge, pas kurią, suviliojęs vaistinėje, pasimylėti kasdien užsukdavo tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Johnas Kennedy.

„Žinant šią istoriją, visai tikėtina tai, ką man vėliau teko skaityti apie pašėlusį Johno Kennedy lytinį gyvenimą, - rašo autorius. - Amerikos prezidentas mėgo kasdien nuogas maudytis kartu su Baltuosiuose rūmuose dirbusiomis moterimis. Maža to, jam dirbo keletas vyrų. Svarbiausia šių pareiga buvo rasti moterų, su kuriomis prezidentas galėtų pasimylėti. Pats Kennedy sakė: „Žinote, jeigu kasdien negaunu naujos pupytės, mane kamuoja migrena."(...) O prezidento Clintono nesantuokinis gyvenimas nebuvo taip gerai saugomas. Vis dėlto, palyginti su Kennedy, jis atrodo visai padorus, nors ir prisipažino Monicai Lewinsky, kad, iki jam suėjo keturiasdešimt, turėjo šimtus nevedybinių ryšių (tai įrašyta Starro ataskaitoje)."

Toks seksualinis elgesys žavi daugelį vyrų: jie svajoja apie malonumų kupiną lytinį gyvenimą ir pavydi tokiems "laimės kūdikiams". Ši iliuzija susijusi su poligamiška prigimtimi. Žmonės palankiai vertina palaidą žymių vyrų elgesį - tarytum šie turėjo drąsos gyventi pagal savo pačių vertybes. Stipraus libido atstovai dažniausiai elgiasi maždaug taip: veda, tačiau nuolat turi kitų moterų - donžuanams ištikimybės sąvoka nesuprantama. Tai patvirtina ir istorinių asmenybių - Europą valdžiusių karalių - biografijos, ir mūsų dienų „herojų" istorijos. Pavyzdžiui, profesionalūs sportininkai, naudodamiesi savo šlove ir turtais, gyvena aktyvų nesantuokinį lytinį gyvenimą.

Parengta pagal Yves'o Dalpé knygą "Neištikimybė nėra banali" (iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė, leidykla "Baltos lankos").