Orgazmas nėra toks svarbus? (15)

Pripažinus moterų „teisę į orgazmą“, jis tapo svarbiausiu sekso tikslu ir kokybės matu. Pasimylėjimas be orgazmo atrodo nevisavertis, o moteris, nepatirianti Didžiojo O per kiekvieną aktą, jaučiasi beveik nenormali. Bet gal orgazmas nėra toks svarbus, kaip mes galvojame? Neseniai pasirodžiusioje ir tikrą skaitomumo bumą (bent jau Lenkijoje) sukėlusioje kunigo Ksawery Knotz'o knygoje „Seksas, kokio nepatyrėte“ teigiama, kad kulminacinis mylėjimosi momentas yra anaiptol ne orgazmas.

Svarbiausias – susiliejimo momentas

„Vartojamoji kultūra orgazmą laiko lytinio akto viršūne. Vertindama lytinį aktą tik kaip malonumą, orgazmą ji traktuoja kaip svarbiausią seksualinių santykių momentą, – rašo K. Knotz'as. – Toks požiūris yra neteisingas. Svarbiausia ir aukščiausia akimirka yra įsiskverbimas į moters makštį. Tai susiliejimo momentas – kai tampama „vienu kūnu“ ne tik didžiausio fizinio artumo prasme, bet taip pat psichiškai ir dvasiškai. Labai svarbu, kad sutuoktiniai suvoktų tos valandėlės svarbą ir norėtų, kad ji truktų kuo ilgiau. Akimirka, kai varpa įeina į makštį, suteikia buvimo kartu jausmą, susitikimo džiaugsmą, atgaivina ir sustiprina sutuoktinių ryšį. (...) Moters kūne vyras tarsi randa namus – panyra į šiltą ir jaukią vietą. Moteris, priimdama vyrą, jaučia pilnatvę. Vyras savo glėbyje patiria moteriškumą, moteris jo glėbyje – vyriškumą. Taip išgyvenama vienybė.“

Kunigas įsitikinęs, kad orgazmo „gaudynės“ ne tik nestiprina sutuoktinių vienybės, bet netgi gali juos atitolinti vieną nuo kito. „Jei lytinio akto fiziologiškumui skirsime pernelyg daug dėmesio, mažiau jo liks svarbiausiems sueities momentams. Pasiektas orgazmas dar nenusako tarpusavio santykių kokybės. Tai potyris, kuris tik papildo susitikimą. (...) Sutelkdami visą dėmesį į tai, kad patirtų orgazmą ir jo intensyvumu matuodami akto kokybę, vyras ir moteris netenka galimybės patirti dvasinį ir psichinį bendravimo su mylimuoju komfortą. Paradoksalu, bet orgazmas pavagia iš jų tai, ko fiziškai ir emociškai jie trokšta labiausia – atsiduoti vienas kitam“, – perspėja liberalusis kunigas.

Pasak jo, ypač svarbu požiūrį į kulminaciją keisti moterims, nes dėl visuomenės spaudimo be orgazmo jos jaučiasi nevisavertės. Iš tiesų daugybė moterų yra laimingos, galėdamos tiesiog džiaugtis, intymumu, švelnumu, dėmesiu.

Kas maloniau – procesas ar rezultatas?

Tai, kad orgazmo siekimas yra gana egoistinis veiksmas, patvirtina ir seksologai – artėdami jo link, įstengiame galvoti tik apie save ir pamirštame partnerį. Dar labiau tokia orgazmomanija nesižavi tantrinio sekso mėgėjai – anot jų, žūtbūtinis noras patirti „didįjį sprogimą“ verčia įsitempti, skubėti, koncentruotis į rezultatą, o tai trukdo išgyventi ryšio sakrališkumą ir mėgautis procesu. Jie teigia, kad vakarietiškas sekso supratimas yra tarsi istorija su aiškia pradžia (seksualinis susijaudinimas), viduriu (įsiskverbimas) ir pabaiga (orgazmas). Jei nepavyksta pakartoti šio scenarijaus – vadinasi, kažkas ne taip. Seksas be sueities dažnai laikomas netikru arba tik įžanga į tikrąjį. Tantros tikslas – praplėsti suvokimo ribas. Nesikoncentruodami į tikslą, galime pagilinti savo pojūčius, geriau suprasti ne tik partnerį, bet ir save. Tai nereiškia, kad tantroje nėra orgazmo – tiesiog jis nėra svarbiausias.

Gamtos klaida

Kai kurie mokslininkai nuėjo dar toliau. Jie mano, kad orgazmas nebūtinai susijęs su partnerių ryšio stiprumu, meile ar netgi sekso technika. Profesorius iš Londono Timas Spectoras, tyręs identiškas dvynes, nustatė, kad labiausiai gebėjimą patirti orgazmą lemia... genetika.

Dar gilesnę duobę orgazmui kasa amerikietė biologijos profesorė Elisabeth Lloyd. Ji tikina, kad moterų orgazmas – tai kažkokia gamtos anomalija, tiesiog nesusipratimas. Mat jis nevaidina visiškai jokio naudingo vaidmens evoliucijos istorijoje. Vyrų orgazmas neatsiejamas nuo ejakuliacijos, taigi – ir nuo žmonių giminės pratęsimo. O kokia nauda žmonijai iš moteriškojo varianto? Praėjusio amžiaus viduryje buvo iškelta versija, kad moterų orgazmas taip pat didina tikimybę pastoti – esą susitraukinėjant gimdos raumenims sperma geriau įsiurbiama. Tačiau amerikiečių seksologai W. Mastersas ir V. Johnson, atlikę laboratorinį eksperimentą, paneigė šią teoriją.

Gal tuomet jis naudingas bent psichologiškai? Prieš metus kompanija „Durex“ atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 260 tūkstančių žmonių iš 26 pasaulio šalių. Jis parodė, kad vis dėlto egzistuoja tiesioginis ryšys tarp orgazmo ir santykių stiprumo: 58 proc. orgazmą patiriančių žmonių yra patenkinti savo santykiais. Tarp retai orgazmą patiriančių tokių buvo tik 29 proc. Tiesa, apklausoje dalyvavo tiek vyrai, tiek moterys, o jų samprata apie tai, kas yra geras seksas, gerokai skiriasi. Vyrams geras seksas tik toks, kuris baigiasi orgazmu. O štai moterims svarbesnis ryšys su partneriu, švelnumas, dėmesys intymią akimirką. Statistiškai, tik kas trečias moters pasimylėjimas baigiasi orgazmu.

Kai kurie psichologai teigia, kad nuolat orgazmą patiriančios moterys yra dažniau neištikimos nei tos, kurios jį patiria rečiau ar išvis nepatiria. Mat pastarosios nesureikšmina juslinių malonumų ir užuot ieškojusios vis stipresnių pojūčių, renkasi šeimines vertybes ir gerovę. Tos, kurios įprato nuolat baigti mylėjimąsi orgazmu, gerokai suirzta praradusios šį prizą. Jei partneris nebegali to suteikti, jo eina ieškoti kitur. O štai tos, kurioms tai netapo kasdieniu ritualu, jo nelabai ir pasigenda.