Netinkamų įpročių ir elgesio liga (1) 

Joks asmuo, kurio gyvenimo dalis yra seksualiniai santykiai, negali pasakyti: „Man ŽIV negresia." Šia infekcija gali užsikrėsti kiekvienas, tai nepriklauso nuo lyties, išsilavinimo, turto, gyvenamosios vietos. „Ne žmogus pasirenka ligą, o liga - žmogų. O ŽIV virusas pasirenka tą, kuris šiam suteikia šansą plisti. Nė vienas nenorėtume sąmoningai užsikrėsti, tačiau netinkamas elgesys atveria kelią mirtiną ligą AIDS sukeliančiai infekcijai", - sako Lietuvos AIDS centro direktorius medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas.

Gerbiamas daktare, neseniai žiniasklaidos atstovams pateikėte duomenis apie ŽIV infekcijos plitimą ir sergamumą AIDS Lietuvoje. Naujų ŽIV infekuotųjų - pustrečio karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ar daugiau žmonių tikrinasi, ar gyvename palaidžiau? Ką rodo skaičiai?

ŽIV infekcija Lietuvoje plinta dėl nesaugaus lytinio elgesio ir švirkščiamųjų bei užkrėstų narkotikų vartojimo. ŽIV nepripažįsta elgsenos kompromisų. Jei rizikingai elgiamasi, šis gudrus virusas būtinai pasinaudoja galimybe plisti ir plinta. Po truputį užkratas, perduodamas heteroseksualių santykių būdu, ims vyrauti. Užsikrės vis daugiau žmonių, kurie neturi sąlyčio su rizikos grupių atstovais: narkomanais, gėjais ir besiverčiančiais prostitucija. Epidemiologinė priežiūra iš esmės nesikeičia, tačiau į medikų akiratį patenka vis daugiau palaidai gyvenančių asmenų. Taigi elgiamasi nesaugiai, o prevencinių priemonių, kurių dabar imamės, nepakanka.

Keisti lytinius partnerius, nepaisyti atsitiktinių sueičių, susisieti trumpam tampa norma, tuo netgi didžiuojamasi. Kai kurie vyrų esą taip įrodinėja seksualinį pajėgumą, patinišką vertę...

Ne visiems palaidas lytinis gyvenimas tampa norma, o tik tai visuomenės daliai, kuri pasiduoda popso kultūrai. Negalime neigti, kad pasikeitė gyvenimo stilius, komunikacijos priemonės, televizijos laidos. Daug kalbama apie žmogaus teises, bet per mažai apie tam tikras pareigas bei normas. Malonumą teikiantys dalykai neretai kenkia sveikatai. Kuo pasitenkiname? Valgiu, gėrimu, miegu, seksu. Juokaujama, kad be sekso kai kurie vyrai gali ištverti tik kelias valandas per dieną.

Kodėl vyrų, infekuotų ŽIV, dvigubai daugiau nei moterų? Gal stiprioji lytis mažiau atsakinga, drąsesnė?

Vyrai elgiasi rizikingiau nei moterys: daugiau jų yra priklausomi nuo alkoholio bei narkotikų, dažniau keičia lytinius partnerius. Daugiau sekso partnerių - didesnė tikimybė, kad susitiksi su infekuotuoju; nevartosi apsaugos priemonių, rizikuosi apsikrėsti.

Pastebima, kad nemažai vyresnės kartos vyrų nėra linkę mautis prezervatyvų, nes šie esą slopina malonumą, be to, stipriosios lyties atstovai neretai yra įsitikinę, kad kam jau kam, o jiems ši bėda negresia. O gal vis dar per mažai žinome apie lytiškai plintančias ligas?

Kiekvienas galime sugalvoti, kaip pateisinti vienokį ar kitokį savo elgesį. Vyrai nedrįsta pasakyti to, ką žino medikai: vyresnio amžiaus stipriosios lyties atstovai turi rūpesčių dėl potencijos. O jei dar neblaivus, jei moteris nėra jam patraukli, tai dažnai būna, kad prezervatyvo nėra ant ko mauti. Kaip tame rusiškame anekdote: „Ką, neišeina?" - „Ne, išeit išeina, tik niekaip neįeina." Labai svarbu, kokia buvo pirmoji jaunuolio lytinė patirtis: ar jis mylėjosi su prezervatyvu, ar be. Jei taip, didelė tikimybė, kad sargis taps normalios higieninės praktikos dalimi, šios apsaugos priemonės vyras ir vėliau neatsisakys. Paliekame vaikus vienus minų lauke, jei atvirai nekalbame lytinio švietimo temomis. Galbūt pasiseks ir nieko neatsitiks, bet kiekvienas pažįstame tokių moterų, kurios neplanavo pastoti, o pastojo, liaudiškai kalbant, „užsirovė". Taip pat „užsiraunama" ir su ŽIV, tik retas Lietuvoje pažįsta šio viruso nešiotoją ar sergantįjį AIDS. Apie tai viešai nekalbama. Užtat neretam ir atrodo, kad gal čia nieko baisaus, „manęs nepalies". Labai sunku pradėti kitaip elgtis. Žinios nepakeičia įpročių, jos gali pakeisti motyvaciją, tačiau tai dar nereiškia, kad galima ir realiai pradėti kitaip elgtis.

Ar vis dar esame šalis, kurioje užsikrėtusiųjų ŽIV yra mažiausiai?

Palyginti su kaimyninėmis šalimis, - taip. Sparčiausiai ŽIV plinta dviejose Europos Sąjungos šalyse: Estijoje ir Portugalijoje (atitinkamai 500 ir 250 ŽIV atvejų milijonui gyventojų). Palyginti su kitomis ES šalimis, ŽIV plitimo tempus Lietuvoje pavyko pristabdyti - sergamumo rodiklis daugiau nei du kartus žemesnis už ES šalių vidurkį (išskyrus Italiją ir Ispaniją, čia ŽIV atvejai nacionaliniu mastu neregistruojami). O šiaip jau perėjome į koncentruotą infekcijos stadiją, kai daugiau nei 5 proc. asmenų, vartojančių narkotikus, užsikrėtę ŽIV (Vilniuje - 8 proc., Rygoje - 22 proc., Taline - 50 proc., Kaliningrade - 70 proc. visų narkomanų jau yra infekuoti. Klaipėdoje, deja, užsikrėtę daugiau nei 22 proc. narkomanų).

Kelia nerimą tai, kad vis daugiau aptinkama užsikrėtusių nėščiųjų.

Dauguma jų yra lytinės narkotikus vartojančių asmenų partnerės. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai Lietuvoje siūloma atlikti ŽIV testą, šis tyrimas yra nemokamas. Laiku nustatę ŽIV infekciją, gimdymo proceso metu galime imtis visų reikiamų profilaktikos priemonių. Tada tikimybė, kad ŽIV infekuota moteris pagimdys sveiką naujagimį gali siekti 98, 99 procentus. Nieko nedarydami žaidžiame rusišką ruletę. Tokiu atveju rizika, kad gims infekuotas kūdikis, padidėja iki 30 proc. Nesvarbu, kad turite tik vieną lytinį partnerį. Gal sutuoktinis yra turėjęs kitų? Juk niekam ant kaktos apie šią infekciją neparašyta. Inkubacinis laikotarpis, kai žmogus nejaučia viruso, gali trukti iki keliolikos metų. Taigi „mylitės" ne tik su savo partneriu, bet ir su partnerio partneriais, tų partnerių partneriais, su kuriais jis turėjo intymių ryšių pastarąjį dešimtmetį.

Gal verta visiems gimtadienio proga pasidovanoti ŽIV tyrimą?

O ko bijoti? Jeigu gyveni aktyvų lytinį gyvenimą, tai nereikėtų vertinti to kaip baubo. AIDS centras organizavo akcijas: „Nebijok pasitikrinti", „Nebijok AIDS centro". Jūs iškėlėte kitą gražią idėją. ŽIV infekcija per 10 ar 15 metų tapo gerai valdoma lėtine liga su keliais „jeigu": jeigu laiku diagnozuojame, jeigu laiku skiriamas gydymas ir jeigu griežtai laikomasi gydymo režimo.

Lietuvoje pirmieji ŽIV virusą išplatino gėjai. Ar homoseksualai mažiau ištikimi nei įprastos seksualinės orientacijos asmenys?

Pirma ŽIV infekcijos plitimo banga Lietuvoje palietė tuos homoseksualus, kurie turėjo galimybę užmegzti intymius kontaktus su užsieniečiais - išvykti į užsienį arba lytiškai su jais santykiauti. Antra banga smogė Klaipėdos jūreiviams, bet pradėjus juos šviesti, problema išsisprendė. Vėliaus virusas įsisuko į narkotikus vartojančių žmonių būrį, ir čia jis plinta kur kas greičiau nei perduodamas lytiškai. Dabar kai kurie homoseksualūs žmonės yra gana apsišvietę ir atsakingai vertina savo bei partnerių sveikatą, tačiau kiti, ypač jaunimas, apskritai nesisaugo. Kai kuriems liga diagnozuojama jau įsisenėjusi. Intelektualių ar visuomenės grietinėlei priklausančių infekuotų gėjų, kurie dėl savaime suprantamų priežasčių nutyli, kad yra infekuoti, partneriai rizikuoja būti apgauti šios padorumo iliuzijos. Nežinome, kaip elgiasi homoseksualūs žmonės. Na, jie teigia, kad saugo save ir partnerius. Esame linkę tikėti, bet kaip yra iš tikrųjų? Joks gydytojas su žvake nestovi ir nemato, kas vyksta miegamuosiuose ar naktiniuose gėjų klubuose.

Partnerio informavimas - vien ligonio sąžinės reikalas? Kokios teisės normos taikomos piktybiškiems santykiautojams, kurie sąmoningai slepia, kad yra užsikrėtę ŽIV?

Žmogus pats yra atsakingas už savo sveikatą. Tačiau LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, kai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Skatinčiau žmones, kurie jaučiasi buvę užkrėsti sąmoningai ar panaudojus prievartą, nebijoti kreiptis į teismą. Bėda, kad mūsų teismai neužtikrina asmens problemos slaptumo.

Skaičiau, kad po ilgamečių tyrimų, kuriuos atliko Alabamos ir Pitsburgo universitetų mokslininkai, sukurta nauja priemonė kovoti su ŽIV - apsauginis gelis nuo šios infekcijos.

Jei vienas iš partnerių serga, bet to neslepia, jie gali visavertiškai mylėtis, tik reikia apsaugos priemonių. O nepažįstamą partnerį reikėtų vertinti kaip infekuotą ir saugotis per kiekvieną sueitį. Tinkamas prezervatyvo vartojimas stipriai sumažina tikimybę užsikrėsti, bet rizikos yra. Mautis prezervatyvą ar ne, dažniausiai sprendžia vyras. Moteris, jei partneris nusprendžia mylėtis be sargio, neturi galimybės pasirinkti kitaip. Šiuo atveju ir praverstų minėtas gelis - jis iš dalies veiktų kaip makšties prezervatyvas: neleistų virusui patekti į organizmą, nužudytų šį. Kol kas preparatu dar neprekiaujama.

Vienas pramogų verslo atstovas man yra sakęs: „Jei, einant pajūriu su patrauklia mergina, mus užvaldo aistra, juk nepulsiu ieškoti artimiausios vaistinės, kad nusipirkčiau prezervatyvų. Aistra atima protą, trokšdamas mylėtis mažiausiai paisai rizikos."

Jis teisingai sakė. Arba rizikuoji, arba iš anksto turi numatyti, kad gali būti tokia situacija. Kiekvienai merginai rankinėje pravartu turėti vyriškų prezervatyvų. Man pačiam teko matyti Paryžiuje - prie kino teatro - esantį prezervatyvų aparatą. Nereikia net monetų mesti: patrauki stalčiuką, ir iškrenta sargis. Viešbučiuose, restoranuose, oro uostų tualetuose (kuo arčiau vartotojo) stovi prezervatyvų automatai. Lietuvoje jų irgi atsiranda, tačiau mūsų vartojimo kultūra - žemo lygio, vyrauja noras gadinti svetimą turtą. Abejotinos investicijos verslininkų nedomina. Pavyzdžiui, Lietuvos rinkoje nėra moteriškų prezervatyvų. Tam, kad juos įvežtų, reikia įsukti nemenką rinkodaros programą, ir neaišku, ar kada nors ši nepigi prekė atsipirktų. Gal atsiras verslininkų, kurie imsis lobizmo, kad politikai atsižvelgtų į visuomenės sveikatos interesą. Deja, kol kas lobizmas pasitarnauja tik tam, kad ŽIV infekuotųjų būtų kuo daugiau.

Gal net sąmoningai nenorima sukurti vaistų, kurie visai išgydytų ŽIV?

Gali būti. Farmacinėms kompanijoms nuolatiniai ligoniai yra naudingi. Kai kurie Lietuvos medikai pradėjo kelti galvas, kad AIDS centras būtų panaikintas.

ŽIV - ne tik asmeninė drama, bet ir socialinė našta.

Lietuvoje vieno ligonio gydymas vidutiniškai per metus kainuoja apie dvidešimt šešis su puse tūkstančio litų. Valstybinė ligonių kasa apskaičiavo, kad, norint užtikrinti valstybės kompensuojamą ŽIV užsikrėtusio asmens gydymą, du žmonės turi visus metus dirbti, nesirgti ir mokėti mokesčius. Į neviltį stumia kai kurių politikų nesupratimas, kad reikia investuoti į prevenciją, kitaip - bankrutuosime. Per 20 metų vienam užsikrėtusiam asmeniui gydyti išleisime milijoną litų. Bomba ateities kartoms.

Kaip Lietuvoje paplitusios kitos lytiškai perduodamos ligos?

Sergamumas gonokokine infekcija per pastaruosius penkerius metus padidėjo nuo 13,9 iki 15,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas sifiliu per tą laikotarpį išliko stabilus, 2008 m. siekė 9,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas lytinių organų chlamidine infekcija 2008 m. siekė 11,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kokie lytiškai plintančių ligų pavojai?

Neretai žmogus nejaučia jokių ligos požymių arba šie būna tokie nežymūs, kad sergantysis nepastebi ir užkrečia partnerį. Negydomos venerinės ligos sugadina sveikatą, sukelia nevaisingumą arba sąlygoja vėžinius procesus.

Ar tiesa, kad vyrai, reguliariai apsiplaunantys lytinius organus, dukart mažiau rizikuoja užsikrėsti ŽIV?

Lytinis aktas turi prasidėti dušu: tai - elementari higiena. Lytiškai plintančios ligos - sifilis, gonorėja, chlamidiozė - atveria vartus ŽIV virusui, šis per pažeistą gleivinę lengviau patenka į organizmą. Tačiau būtų kvaila manyti, kad jei kiekvieną kartą pasišlapinsiu ar apsiplausiu po lytinių santykių, tai išvengsiu ligų.

Moterys dėl savo fiziologijos yra imlesnės lytiškai plintančioms ligoms (priimantysis labiau rizikuoja nei atiduodantysis).

Ar ilgai mūsų šalyje gyvena ŽIV infekuotas žmogus?

Yra moteris, kuriai ŽIV infekcija nustatyta prieš dvidešimt metų, ir vyras, kuriam ši nustatyta prieš devyniolika metų. O juk jie užsikrėtė dar anksčiau.

Kaip vertintumėte svarstymus, kad ŽIV ir AIDS - žmonijos susinaikinimo būdai?

Yra posakis: „Gyvenimas perduodamas lytiniu būdu ir baigiasi mirtimi." Jei išmoktume mylėti save ir kitą žmogų, kad ir koks jis būtų, gal nenukryptume į tokią filosofiją? Priešingu atveju, imsime svarstyti: „Kam tie distrofikai, storuliai, gal nereikia blondinių, gėjų, žydų?" Toks požiūris nekrikščioniškas ir neatsakingas. Turime mylėti žmogų tokį, koks jis yra. Kad ir nuodėmingą ar sergantį. Tik 10 proc. mūsų sveikatą lemia medicina, visa kita priklauso nuo aplinkos, ekologijos, gyvenimo būdo, paveldėjimo, vidinės švaros ir gebėjimo apsivalyti.

Tik statistika

* Lietuvos AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje registruoti 64 nauji ŽIV infekcijos atvejai (44 vyrai ir 20 moterų). Tai 2,5 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

* Iš viso iki 2009-ųjų balandžio 1 d. mūsų šalyje ŽIV diagnozuotas 1465 asmenims. ŽIV infekuotų vyrų 5 kartus daugiau nei moterų.

* Profilaktiškai tikrinant nėščiąsias, ar nėra užsikrėtusios ŽIV, diagnozuoti 4 nauji šios infekcijos atvejai. Iki šiol Lietuvoje nustatytos 4 ŽIV infekuotos moterys, pagimdžiusios kūdikius. Vienam jų infekcija perduota.

* Naujų ŽIV užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis (nustatymo metu) - 32-eji metai.

* Iš viso (iki 2009 m. balandžio 1 d.) 1075 asmenys ŽIV užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus (73,3 proc.), 195 - heteroseksualių, 93 - homoseksualių lytinių santykių metu, registruotas ir vienas perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis. 101 asmens užsikrėtimo būdas nežinomas.

* 2009-aisiais diagnozuoti 7 AIDS atvejai. Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2009 m.) AIDS diagnozuota 213 žmonių.

* Lietuvoje kas ketvirtą dieną nustatomas ŽIV užsikrėtęs žmogus.

* Pasaulyje kasdien apie 700 žmonių užsikrečia ŽIV.

* Prognozuojama, kad per artimiausius 50 metų kiekvieną minutę 10 žmonių mirs nuo AIDS. Iš viso bus 42 mln. užsikrėtusiųjų, mirs 30 mln. žmonių.

*Pasaulyje per metus lytiškai plintančiomis ligomis (LPL, jų žinoma 25) suserga apie 250 mln. žmonių, iš jų: 120 mln. užsikrečia trichomonomis, 50 mln. - chlamidijomis, 30 mln. - žmogaus papilomos virusu, 25 mln. - gonorėja, 3,5 mln. - sifiliu.