Nesiknaisiokite po partnerio seksualinę patirtį (5)

Yra vyrų, apsėstų mazochistinio troškimo išsiaiškinti, „kaip ji TAI darė su kitu". Tokie tardytojai miegamąjį paverčia kalėjimu, nuoširdžiais besidedantys smalsiukai lovoje įkuria rafinuotą klausyklą. Intymumo akimirkomis išpešę „nuodėmių" puokštę, vėliau ima painiotis, seksualinę mylimosios praeitį priskirti dabarčiai ir įtarinėti partnerę visomis galimomis, tiksliau - įsivaizduojamomis, nedorybėmis.

Miegamasis - ne klausykla. Čia atvirumas, kaip sakytų Oscaras Wilde‘as, mažomis dozėmis pavojingas, didelėmis - mirtinas. Mažiau žinai, geriau miegi. Bet mes juk taip mėgstame išsiplepėti! Ypač po TO. Štai malonumas atslūgo, įkaitę kūnai vis dar susiviję, skaičiuojame vienas kito širdies tvinksnius... Šilta, gera, ramu. Dvasinio artumo akimirką lyg tarp kitko sumurkiate: „Apie ką dabar mąstai?" - „Apie tave. Sakyk, ar tau patikdavo, kai jis..." Lengvai spyriojatės, o mylimasis, bučiuodamas paausį, neatlyžta: „Bet tau būdavo gera, kai..." Jo lūpos ir liežuvis tokie švelnūs, žodžiai liejasi kaip lipnus upeliukas tarp krūtų, širdis daužosi į jūsų širdį. Šią dievišką minutę nepajėgiate meluoti, pasakyti „ne" ar tiesiog nutylėti - visa būtų panašu į judviejų artumo išdavystę. Žodis po žodžio, ir nė nepajuntate, kaip slidi intymaus privatumo riba išsitrina. Tikitės būti suprasta, juk mylimasis, glausdamas prie savo stipraus, jaukaus kūno, taip nuoširdžiai domisi jūsų išgyvenimais! Šią vyro klastą Charles‘is Baudelaire‘as, regis, yra pavadinęs „mėlynojo jurgino arba juodosios rožės auginimu pasitikėjimo dirvoje". Kada nors neįprastos spalvos žiedai smarkiai kirs, virs jūsų bendro gyvenimo nuodu.

Neklausk, ir aš tau nemeluosiu

Sakoma, kad tik moterys ir gydytojai žino, koks naudingas yra šventas melas arba nutylėjimas. Porų santykiai būtų kur kas geresni, jei mums būtų taip pat lengva tylėti, kaip ir kalbėti. Pasirodo, sunkiausia suvaldyti liežuvį. Prisidarome sau nemažai rūpesčių vien dėl silpnybės atsiverti. Yra geras patarimas: „Nereikia sakyti visko, ką žinai, bet visada reikia žinoti, ką sakai." Tačiau lovoje protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti - dar sunkiau. Verta sumanyti kokią nors frazę kaip ginklą. Pavyzdžiui, kai mylimasis ims per giliai lįsti į širdį, nusijuokite: „Neklausk, ir aš tau nemeluosiu."

Vyrai partnerės seksualinę praeitį supranta ir interpretuoja kitaip nei pati moteris. Stipriosios lyties atstovų pavydas labiau susijęs su kūniškais (jie puikiai atskiria seksą nuo meilės ir pavyduliaudami mąsto frikcijų kategorijomis), o moterų - su dvasiniais dalykais. Vyrų pavydas - vaizduotės padarinys. Varžovui (kas, kad jis - buvęs pražuvęs) priskiriamos šlykščiausios pavyduolio galvoje besisukančios mintys. O juk neretai mes pačios mylimųjų vaizduotę ir pamaitiname.

Patyrusios merginos, kurioms būtina išsipasakoti, žino: verčiau šį malonumą patikėti draugei. Net jei ji nelaiko liežuvio už dantų, bent jau lova nesidalija, tad pavydo scenų nekels. Bičiulei dar galima ir fantazuoti, sutirštinti įvykius, galima tenkintis jos nuostaba ir aikčiojimais: „Oho, ir tu taip darei? Negaliu patikėti!" - „Čia dar ne viskas, brangioji. Jis..."

Pažįstu būrelį menininkių, vienoje sodyboje rengiantį „mergvakarius". Jaukiai įsitaisiusios prie židinio, su vyno taurėmis rankose jos pradeda pasakojimus iš serijos „kaip nutiko vienai mano draugei". Nors visos suvokia, kad meilės nuotykis ar net visa istorija vyko, tebevyksta pačios pasakotojos gyvenime, kad atveriama paslaptis - asmeninė, moterims priimtinesnė pozicija, kai tarsi apsidraudžiama nepažįstamosios egzistavimu. Tokiu atveju pasakotojai lengviau būti iki galo atvirai, nesivaržyti dėl pritrenkiamų intymių detalių.

Uždaroki asmenys patirtus romanus ar nuotykius laiko vien savo nuosavybe, brangina lyg deimantus, o šiais nesidalijama. Tačiau yra žmonių, kuriems asmeninis išgyvenimas neturi vertės, jei jis nėra kam nors papasakotas. Ar ne todėl rašytojai rašo romanus - tarsimaršką plėšo susitvenkusių minčių debesis, slegiančius, neduodančius ramybės? Išlyti, išlieti įdomią patirtį, vaizduotės persmelktus įspūdžius - tai dar kartą visa išgyventi, suvokti, apmąstyti, pateikti ataskaitą sau pačiam ir mestelėti ją kitų teismui.

Тiesa, įvilkta į kitą drabužį

Knaisiojimasis po partnerio seksualinės patirties smulkmenas kai kuriems žmonėms teikia savotiško pasitenkinimo. Psichologai tvirtina, kad šis mazochizmas maskuojamas siekiu žinoti apie mylimąjį viską, bet anksčiau ar vėliau jis perauga į nuoskaudą, pyktį, pavydą. O tai juk ne pats geriausias harmoningų santykių pamatas. „Nebuvau linkusi vaikinui atskleisti, kaip buvo su kitais, - prisimena Remigija. - Tačiau jis įtikinėjo, kad tai svarbu, kad klaidų galima išvengti mokantis iš kitų, o ne kenčiant savąsias. Dėjosi nuoširdus. Išsipasakojau. Tai tapo mūsų kivirčų priežastimi. Tolome. Kartą paklausiau: „Kodėl norėjai viską žinoti, jei nesi pasirengęs tiesai?" - „Nemaniau, kad bus taip bjauru. Ko nežinai, dėl to širdies neskauda."

Tie, kurie naršo po mūsų prisiminimus ieškodami slaptų meilės ryšių įkalčių, atskleidę paslaptį, netenka valdžios, tampa silpnesni. Slėpdamos intymius išgyvenimus siekiame ne pranašumo, o saugome save ir partnerį nuo neišvengiamo skausmo. „Visa prasidėjo nuo vieno neapgalvoto atsivėrimo, - pasakoja Laura. - Regis, abu labai norėjome dalytis slaptais troškimais, per meilės aktą buvome smalsūs, bet nepasirengę tam, kas slypėjo mylimojo vaizduotėje. Jis fantazavo, kad mane užvaldo kitas, reikalavo smulkiai iškloti, kaip buvęs sutuoktinis mane geriausiai patenkindavo. Patikėjusi draugo geranoriškumu, leidausi tardoma, išpliurpiau intymiausias detales. O tada ir prasidėjo: įtarimai, fantazavimai, priekaištai."

Pora turėtų susitarti, kad intymus gyvenimas iki jųdviejų yra tabu, antraip neišvengs rūpesčių. Apsėstasis minties viską išklausinėti apie moters praeitį paprastai nepasitiki savimi. Menkai save vertinančiam vyrui rūpi sužinoti, ar jis nėra blogesnis už buvusį, ar draugė su juo tokia pat laiminga, ar ankstesni santykiai nutraukti galutinai. Paties fakto, jog esate kartu, turėtų pakakti, kad tikėtumėte vienas kito meile.

Net pasakodama savo draugių istorijas pavydžiam vyrui suteikiate peno vaizduotei, jis gali pradėti įtarinėti, kad nuotykio dalyvė buvote pati. Arno mylimoji duris užtrenkė neištvėrusi nesveikų vaikino fantazijų. „Su Ingrida susitikau praėjus keleriems metams po jos vyro žūties avarijoje, - pasakoja Arnas. - Man vis atrodė, kad Ingrida tebegyvena sutuoktiniu. „Ar judu dažnai mylėdavotės?" - kartą paklausiau. Ji patylėjo, o nusišypsojusi pasakė: „Mano vyro draugas juokaudavo, kad nepasimylėjęs su žmona negali užmigti. Kiekvieną vakarą seksas jam buvo kaip vaistas." Supratau Ingridos gudrybę - ji savo gyvenimo epizodą įvilko į kitą drabužį. Nuo tada užvaldė mintis, kad jiedu dulkindavosi kaip pašėlę! O aš pas ją lankydavausi tik du kartus per savaitę! Vadinasi, kitas dienas jai reikia kitų? Įtarinėjimai augo kaip mielinio pyrago tešla. Ėmiau persekioti draugę, nebeleidau net kvėpuoti. Per stipriai mylėdamas ir įtarinėdamas dusau pats ir dusinau ją."

Neatlapokite visų durų!

Geri santykiai paremti pasitikėjimu, bet vis dėlto esame įtarūs. Nuolat užduodame klausimų tikrindami vieni kitus. Įtarimų kelia paslaptingieji, bet būtent atviraujantieji piktnaudžiauja, nes siekia ko nors mainais už atvirumą. Kai kurie savo paslaptimis dalijasi norėdami įpareigoti kitą išduoti savąsias. Per didelis smalsumas trauko ryšius, žudo intymumą. Pasak japonų rašytojo R. Akutagavos, atverti paslapčių pasaulio duris kur kas lengviau, nei jas užverti. Pravartu prisiminti ir pamokomą Charles‘io Perrault pasaką apie Mėlynbarzdį ir jo mylimąją, atrakinusią neleistinas duris: išjodamas į kitą šalį, vyras patikėjo moteriai septynių kambarių raktus ir leido įžengti tik į šešis, tai yra leido atverti beveik visas jo paslaptis, išskyrus vieną. Tačiau Elizabeta neištvėrė, ir mažasis raktas brakštelėjo septintų durų spynoje... Atvėrusi tamsiąją mylimojo pusę, pasakos herojė sustingo iš siaubo. Žinojimas ją pražudė. Taigi, lįsdami į slapčiausias žmogaus sielos kerteles, pagalvokime apie riziką ir padarinius. Net didžiausia meilė nėra visiško apsinuoginimo sąlyga. Kiekvienas turime teisę į intymumą, į savo tabu, saugomą už paskutinių durų. Visiškas apsinuoginimas negali būti meilės, draugystės kriterijus. Kartais kaip tik tyla ir pagarbumas kito praeičiai, privatumui liudija meilę.

Šis bei tas pleputėms

*Atskleista seksualinė praeitis - tai lazda, mesta į intymios ateities ratus.

*Lovoje liežuvį laikykite prikąstą.

*Intymūs pokalbiai paįvairina seksualinį gyvenimą, tačiau jie neturi virsti prisiminimų vakarėliais apie jūsų erotinę patirtį su buvusiais vyrais.

*Šia praeitimi ypač domisi tie vaikinai, kuriuos paliko ar apgavo mergina.

*Net nuoširdžiausiai prisipažindama visada ką nors nutylėkite.

*Visiškai atsivėrusi tapsite per daug pažeidžiama.

*Smalsumas atsiranda iš pavydo.

*Pavydas minta abejonėmis.

*Pavyduliaudamas žmogus slepia savo paties nuodėmes.

*Pavyduolis visada randa daugiau, negu ieško.

*Pavydas būna šiurkštus, jei nepasitiki tuo, kurį myli, ir subtilus, jei nepasitiki pačiu savimi.

*Trijų „ne" taisyklė: nekritikuok, nelygink, neprisimink, kas buvo.

*Praeitis nėra svarbesnė už dabartį, o ateitis svarbesnė už šiandieną.

*Dažniau naudokitės ausimis nei liežuviu.

Nepasiduokite provokacijoms

Mindaugas Buragas

Gydytojas dermatovenerologas seksopatologas

„Bet kuris mąstantis vyras ar moteris įsižeis tardomi apie seksualinę patirtį. Ši informacija konfidenciali, paprastai ja nesidalijama, kai kurie partneriai į tokius klausimus reaguoja skausmingai. Tačiau yra porų, besimėgaujančių savo intymios praeities įspūdžiais. Jei poreikis yra, jei abiem tai patinka, - pirmyn! Tačiau kai draugo gerai nepažįstate, sunku suprasti, ar jis klausinėja nuoširdžiai, ar klastauja, tad neverta pasiduoti provokacijoms, leistis į diskusijas. Naudingiau pasikalbėti apie tai, kaip patiems sekasi miegamajame, ką galima padaryti, kad paįvairintumėte seksą. Beje, nereikėtų kaltinti ar įtarti moters ištvirkimu, jei lovoje ji pasiūlo ką nors originalaus, neįprasta. Priešingai, pasidžiaukite išmone, lakia fantazija!

Kodėl pasakojimai apie seksualinę partnerio praeitį kartais įkvepia, sujaudina? Todėl, kad atgyja vaizduotė. Malonu girdėti mylimosios balsą, klausyti istorijos, fantazuoti. Tačiau reta, kad panašus atviravimas nepaliktų neigiamų pėdsakų. Pamaitinta vaizduotė pamaitina - ir dar labiau - pavydą. Stipriai išreikštas ar net patologinis pavydas nukreipia mintis į buvusį partnerio gyvenimą ir nejučia imamas sieti su būsimų, galimų pavojų, nuklydimų, suviliojimų galimybe. Įtarių žmonių silpnoji vieta yra ta, kad jie būtinai nori žinoti, kas ir kaip, o kai sužino, juos ima graužti dar didesnis pavydas. Prasideda nesibaigiantys priekaištai, įtarinėjimai „lygioje vietoje", kai nėra jokio pagrindo. Apie vyrus, kurie domisi seksualine moters praeitimi, sakoma: „Kaip bobos." Ir dailiosios lyties atstovės spaudžia vyrus išpažinti, kiek, kaip, su kuo... Paatviravimas paprastai baigiasi persekiojimu, graužimu, pasitikėjimo praradimu.

Daugelis moterų, įsimylėjusių plepučius, tokių dalykų neklauso, kategoriškai nutraukia pradėtą kalbą. Jas žeidžia, kai mylimasis girdamasis ima žongliruoti skaičiais. Seksualine patirtimi gali pasidalyti tik du geri draugai, bet tai nebūna vakarėlio diskusijos tema. Net ir šnekantis dviese, verčiau pasakoti, kaip esą atsitiko draugei ar klasiokei. Galima remtis skaitytais straipsniais, žodžiu, įvilkti šią patirtį į kitą drabužį.

Yra vyrų, kurie ne tik įsivaizduoja, bet ir su malonumu stebi, kaip jo moteris mylisi su kitu. Jei malonu matyti, kaip partnerę tenkina kitas, kodėl ne? Juk svingerių klubai ir vakarėliai kuriami bendraminčiams, tiems, kurie ten rinktųsi ir mėgautųsi savaip suvokiamais malonumais."