Jūsų vyras sako, kad nesimylėjote jau savaitę, nors darote tai kiekvieną naktį? Neskubėkite vadinti jo melagiu. Gali būti, kad jis serga seksomnija.
„Ar tarp mūsų kas nors...hmmm... buvo?“ – klausia moteris, pabudusi svetimoje lovoje ir išvydusi nepažįstamo vyro veidą. Tai dažna filmų scena. Jei vyras yra džentelmenas, paprastai užtikrina, kad nebuvo nieko. Jei ne – mįslingai numykia: „O... Tu išdarinėjai tokius dalykus, kad mano kūnas iki šiol kaista“.
Tokių scenų priešistorė mums puikiai žinoma – tai reiškia, kad iš vakaro moteris gerokai padaugino. Tačiau mylėtis ir neprisiminti, kas naktį vyko, pasirodo pasitaiko ne tik apsvaigus. Tai gali nutikti ir visiškai blaiviems žmonės.
„Mes gulėjome ir žiūrėjome televizorių. Tai buvo jausmingas, įkvepiantis filmas. Prigludau prie vyro, jis pradėjo mane glamonėti. Mes įsiaudrinome vis labiau ir fantastiškai pasimylėjome, – pasakoja Anita. – Rytą apsikabinau jį ir sumurmėjau, kad šiąnakt jis buvo fantastiškas. Tačiau jis pažvelgė į mane gerokai sutrikęs, tarsi negalėtų suprasti, apie ką kalbu. Atsargiai ėmiau jį kamantinėti ir su siaubu suvokiau, kad jis išties nieko neprisimena.“
Dabar į bet kokią naktinę vyro glamonę Anita reaguoja atsargiai – nes nėra tikra, ar jis tai daro sąmoningai, ar miegodamas. Ji negalėtų pasakyti, kad lunatiškas seksas yra blogesnis, kalbant apie fizinius pojūčius, tačiau mintis, kad mylisi su žmogumi, kuris nesuvokia, ką daro, ją baugina.
Tokių porų esama ir daugiau. Matthew Walkeris, Nacionalinės Londono Neurologijos ir neurochirurgijos ligoninės gydytojas tokį seksualinį lunatizmą vadina seksomnija – analogiškai parasomnijai (kitaip vadinamai lunatizmu). Ši diagnozė pirmąsyk buvo pristatyta 2003 metais leidinyje „The Canadian Journal of Psychiatry“. Nustatyta, kad net ¾ seksomnų sudaro vyrai.
Seksomniją galime laikyti lunatizmo dalimi. „Jei galime per miegus vaikščioti, kalbėti, valgyti, tai kodėl negalėtume mylėtis?“ – sako profesorius.
Tiesiog tuo metu išsijungia smegenų žievės dalis atsakinga už sąmoningumą, ir veikia tik ta kamieno dalis, kuri lemia instinktyvų elgesį.
Pastebėta, kad tokius sekso seansus provokuoja alkoholis, narkotikai, stresas, nuovargis, ilgas seksualinis susilaikymas, prieš miegą patirti seksualiniai dirgikliai, erotiniai sapnai, taip pat partnerio artumas lovoje.
Didžiausia seksomnijos rizika yra pirmąsias 4 miego valandas.
Kraštutiniais atvejais seksomnija gali būti gydoma vaistais, tačiau profesorius Matthew Walkeris siūlo išbandyti paprastesnius būdus ir tvarkytis su tuo, kaip tvarkomės su įprastais miego sutrikimais. Nepervargti, miegoti gerai išvėdintame kambaryje, nuo 16 val. vengti kofeino, negerti prieš miegą alkoholio ir , žinoma, nestimuliuoti savęs jokiais seksualiniais dirgikliais.
Jei , žinoma, norite to atsikratyti. Mylėjimasis su miegančiu partneriu gali būti visai pikantiškas ir suteikti daugiau laisvės seksualinėms fantazijoms – juk rytoj jis vis tiek nieko neatsimins. Svarbiausia, nekaltinti jo dėl šito ir nemanyti, kad toks mechaniškas mylėjimasis turi ką nors bendro su atšalusiais partnerio jausmais.
