Leo: esu tolerantiškas seksualinėms mažumoms  

Aktorius Leonardas Pobedonoscevas (29): "Kkad intymūs santykiai nepabostų, reikia dažniau kalbėtis. Svarbiausia - nepriekaištauti, net jei tai nevyksta ištisas savaites, mėnesius. Priekaištai intymiam gyvenimui - didžiausias priešas".

- Ar tavo dukrelė Emilija jau klausinėja, iš kur atsiranda vaikai?

- Neklausinėja, bet mėginame šviesti, kad vėliau nebūtų šoko. Nuogo kūno ji nesigėdija ir tikrai paaiškintų, kuo Ieva skiriasi nuo Adomo.

- Kai kuriuose Lietuvos darželiuose vaikams sekamos pasakos apie homoseksualius princus. Ką darytum sužinojęs, kad tai vyksta ir Emilijos darželyje?

- Tokios pasakos, aišku, juokingos, tačiau esu tolerantiškas seksualinėms mažumoms ir norėčiau, kad tolerancijos mokytųsi ir mano duktė. Jei Emilija parėjusi iš darželio papasakotų man apie princų meilę, atsakyčiau: „Būna, Emilyte, gyvenime ir taip."

- Kelerių metų būdamas sužinojai, iš kur atsiranda vaikai?

- Tėvai mane apšvietė dar iki mokyklos - viską gražiai paaiškino, todėl rankioti informacijos iš kiemo draugų neprireikė. Tačiau jei per televizorių rodydavo meilės scenas, tėvai liepdavo užsimerkti... Bet aš primerkdavau tik vieną akį (juokiasi).

- O kada pradėjai seksualinį gyvenimą?

- Kloti tiesą?.. Tai atsitiko, atrodo, aštuntoje klasėje. Su brangiąja mokykloje buvome vienintelė įsimylėjėlių pora, draugavome net pustrečių metų. Ech, buvome jauni, patrakę ir, drįstu pasakyti, pakankamai protingi, jei neprisidarėme vaikų.

- Ar esi mylėjęsis kopose, miške, parke, persirengimo kabinoje, paskutinėje kino salės eilėje?

- Esu tai daręs visose išvardytose vietose ir dar daugiau. Ir užkluptas buvau ne kartą (juokiasi).

- Kaip labiau patinka mylėtis: tamsoje ar šviesoje?

- Bėgant metams įpročiai keičiasi: jaunystėje drąsiau būdavo tamsoje, vėliau pamėgau žvakių šviesą, o dabar didelio skirtumo nebėra - galiu mylėtis kad ir prožektorių šviesoje.

- Ar mylėdamasis sakai komplimentus?

- Man patinka kalbėtis sekso metu, patinka, kai moteris dejuoja, aimanuoja, bet vaidybos nekenčiu. Žinau, kad senovėje kurtizanės imituodavo orgazmą, kad klientas greičiau susijaudintų, pabaigtų savo reikalus, ir galėtų užeiti kitas.

- Seksas prieš spektaklį tau - pageidautinas dalykas ar tabu?

- Griežto nusistatymo neturiu, tačiau suprantu sportininkus, kurie prieš varžybas to nedaro. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad seksas išderina.

- Kiek ilgiausiai ištvėrei be sekso?

- Pusę metų. Buvau įsimylėjęs mergaitę, kuri pusmečiui išvyko į Ameriką. Laukti jos man buvo didžiulis išbandymas, kurį išlaikiau, todėl savimi labai didžiavausi.

- Ir kaip tą pusmetį malšinai norus?

- Intensyviai sportavau.

- Ar tau svarbi ištikimybė?

- Svarbi, tačiau netikiu, kad žmonės, išgyvenę kartu penkiasdešimt metų, nė karto nenuklystų į šoną. Man atrodo, kad ištikimybė egzistavo tik sovietų laikais, kai sekso tema buvo pakasta po žemėmis.

- Ar dažnai konfliktus sprendi lovoje?

- Pasitaiko, nors man susierzinimas noro mylėtis neprideda. O moterys, vieną akimirką putojusios, jau kitą gali pareikšti norinčios sekso. Moterys - labai keistos būtybės: jos kelia balsą, drebina orą, priekaištauja, erzina vyrą, o kai šis įkaista iki raudonumo, paaiškėja, kad ji tenorėjo paklausti kažkokios smulkmenos.

- Ką pavadintum tobula preliudija?

- Filmą „9,5 savaitės".

- Kokie patiekalai labiausiai žadina tavo aistrą?

- Mane apskritai „veža", kai maniškė gamina, ir visai nesvarbu - ką. Moteris prie puodų - pats erotiškiausias vaizdas, o jei dar nuogutėlė, tik su prijuoste...

- Ką daryti, kad bėgant metams lytinis gyvenimas netaptų rutina?

- „Bledavoti" nemėgstu - jei jau susikabinu su viena, tai ilgam. O kad intymūs santykiai nepabostų, manau, reikia dažniau kalbėtis. Svarbiausia - nepriekaištauti, net jei tai nevyksta ištisas savaites, mėnesius. Priekaištai intymiam gyvenimui - didžiausias priešas.