Kokie apipjaustymo pliusai ir minusai? (10)

Trečdalis pasaulio vyrų yra apipjaustyti, bet Lietuvoje tokių mažuma. Įdomu, ką duoda ir ką atima ši procedūra?

Apyvarpės apipjaustymas, medicinoje vadinamas cirkumcizija, yra gana dažna, tačiau mitų apipinta procedūra. Apie šią svarbią ir dažnai neišvengiamą procedūrą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Deimantas Šukys.

Kas tai yra cirkumcizija? Kaip seniai ji atliekama? Juk žinome, kad kai kuriose religinėse bendruomenėse ši procedūra yra privaloma.
Cirkumcizija yra vadinamas chirurginis visiškas ar dalinis apyvarpės pašalinimas. Ši procedūra žinoma nuo antikos laikų. Pirmieji cirkumciziją vaizduojantys piešiniai randami dar senovės Egipto kapavietėse. Judaizme cirkumcizija yra privaloma pagal religinius kanonus. Islamo šalyse taip pat apipjaustoma dauguma berniukų, nors konkrečiai apie tai korane nėra paminėta.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai. Ne religiniu pagrindu daug cirkumcizijų atliekama berniukams JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Korėjoje, Filipinuose.
Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje. Daugumoje demokratinių šalių šiuo metu cirkumcizija nėra rekomenduojama kaip rutininė procedūra visiems berniukams, tačiau jų tėvai, susipažinę su galimais apipjaustymo privalumais ir pavojais, gali priimti sprendimą šiuo klausimu.

Kada apipjaustymas yra būtinas?

Dažniausiai cirkumcizija atliekama dėl medicininių priežasčių. Viena pagrindinių indikacijų yra fimozė, arba negalėjimas atsmaukti apyvarpės už varpos galvutės. Naujagimiams fimozė yra įprasta, tačiau ji būna apie penktadalį 3 metų berniukų ir tik 1 proc. 16–18 m. vaikinų.
Fimozė būna įgimta arba įgyta persirgus ar sergant įvairiomis ligomis (pvz., dėl lėtinio apyvarpės uždegimo, sergant cukriniu diabetu, po traumų). Taip pat ji gali būti visiška arba dalinė, kai apyvarpė iš dalies atsismaukia arba neatsismaukia tik varpai esant erekcijos būsenos.
Esant fimozei, atlikti cirkumciziją būtina, nes fimozė sąlygoja blogą higieną ir gali sukelti lėtinį apyvarpės uždegimą. Ji gerokai padidina varpos vėžio tikimybę. Fimozei randėjant, galimas šlapimo susilaikymas. Jei fimozė įgimta, cirkumcizijos nerekomenduojama atlikti anksčiau nei antraisiais gyvenimo metais. Vaikystėje neapipjaustytiems vyrams su įgimta fimoze varpos vėžio tikimybė padidėja 10 kartų. Dalinės fimozės atveju apyvarpė gali užstrigti atsmaukta ir sukelti labai skausmingą ir pavojingą būseną – parafimozę. Parafimozei trunkant ilgiau, apyvarpės audiniai labai sutinsta, sutrinka apyvarpės ir varpos galvutės kraujotaka, vėliau audiniai darosi negyvybingi. Susirgus parafimoze reikalinga skubi urologo arba chirurgo pagalba.

Kita priežastis atlikti apipjaustymą yra lėtinės arba besikartojančios uždegiminės apyvarpės ligos. Apyvarpės uždegimas, arba balanopostitas, gali būti ūmus, kai apyvarpė staiga parausta, patinsta, ją ima skaudėti ar niežėti, atsiranda išskyrų. Tokio uždegimo priežastis dažniausiai yra nepakankama apyvarpės higiena. Tinkamai gydant, uždegimas greitai praeina. Tačiau jei toks uždegimas kartojasi dažnai, jis tampa lėtinis, apyvarpė būna paraudusi, jautri, atsiranda apnašų, pradeda randėti ar net susidaro antrinė fimozė. Tokiu atveju taip pat rekomenduojamas apipjaustymas.

Kitos, retesnės, priežastys, dėl kurių galima atlikti apipjaustymą, yra lichensklerozė, kserotinis obliteruojantis arba atrofinis balanitas, daugybinės apyvarpės kondilomos ir pan. ligos.

Yra nuomonių, kad apipjaustyti vyrai rečiau serga uždegiminėmis šlapimo takų, lytiniu būdu plintančiomis ligomis, varpos vėžiu. Ar tai tiesa?
Taip, įrodyta, kad neapipjaustyti kūdikiai ir vaikai iki 5 m. iki 20 kartų dažniau serga šlapimo takų infekcijomis nei apipjaustyti. Tačiau tokiame amžiuje šlapimo takų infekcijos nėra dažnos, o vyresniame amžiuje tas privalumas visai išnyksta. Yra įrodyta, kad apipjaustyti suaugę vyrai iki 4 kartų rečiau infekuojasi žmogaus imunodeficito virusu. Kitų lytiškai plintančių ligų atveju apipjaustymo pranašumas nėra įrodytas.