Kalbos pamokos lovoje: ką kalbėti ir ką nutylėti (4)

Kalbas apie seksą seksologai skirsto į įvairias grupes – prieš ir po sekso, aptariamąsias ir jaudinamąsias, ir panašiai. Aš manyčiau, kad tiksliausia jas būtų skirstyti į užvedančias ir užmušančias.

Dauguma mano pažįstamų tokiam skirstymui pritaria, nors kai kurie dar bando išskirti ir neutralias. Atleiskite, kokios neutralios kalbos gali būti sekso metu?
„Mielasis, uf, uf, girdėjai, Petraičiai skiriasi?“ – „Hmmm... uf...uf... aha... O kodėl?“ – „Nežinau... aaaaa....oi...oi... Gal nesutapo charakteriai?“ – „Ooooooo... Kas, sakei, nesutapo?“

Esu mačiusi filmuose, kad sekso metu gali būti aptarinėjami įvairūs „neutralūs“ dalykai – pavyzdžiui, valstybinės paslaptys, kariuomenės dislokavimo vietos, valstybės biudžetas ar kiek kukliau – asmeninis biudžetas, nauji kailiniai; dar kukliau – buto remontas, didesni kišenpinigiai... Sako, vyrai kelios sekundės iki orgazmo gali pažadėti viską. Bet šįkart mes kalbame ne apie tai, kokios naudos galima išpešti iš sekso, o apie tai, kaip jį pagyvinti kalbomis.

Ar kalbos ir aistra – nesuderinami?
Dauguma lietuvių įsitikinę – seksas nėra ta tema, apie kurią derėtų aušinti burną. „Seksą reikia daryti, o ne apie jį kalbėti“, – pareiškė vienas sekso gigantas. Iš tam tikrų patikimų šaltinių girdėjau, kad jis nemoka nei kalbėti, nei daryti... Dažnai tai yra susiję. Mat tie vyrai, kurie yra tikri, kad moka daryti ir nėra linkę apie tai kalbėti, dažniausia daro tik tai, kas jiems atrodo malonu ir teisinga ir neturi jokių progų sužinoti, ko iš tiesų nori jo partnerė.

Tačiau tie, kurie sako, kad seksas ir aistra nesuderinami, irgi yra savaip teisūs – kalbėti apie seksą sekso metu gana keblu. „Neįsivaizduoju aistros apimtų dviejų žmonių, ekspromtu kuriančių vaizdingas frazes ir bandančių vienas kitą nustebinti, – tikina Z. – Vienintelis garsas, kuris girdisi ir yra man suprantamas – tai gilus kvėpavimas. Na, dar dejonės, bet irgi ne per daug, kad nepadvelktų teatru. Kur jau ten kažkoks „raktelis nuo dėžutės“. Vaikų darželis, atleiskit. Gal žmonės taip bando prisišaukti aistrą, kurios hmmm... nelabai yra?”

Vienintelis lovoje leistinas garsas yra dūsavimas, gilus šnopavimas, kontaktuojančių kūnų šlepsėjimas ir lovos dunksėjimas. Na, dar gali pasigirsti vos tramdoma dejonė. Kad netyčia nugirdusiems visa tai iš šalies susidarytų rimto ir sunkaus darbo, o ne kažkokio erotinio teatro repeticijos įspūdis. „Niekuomet nesutikčiau mylėtis su vyru, kuris mane vadintų šliundra“, – piktinasi viena internetinės diskusijos dalyvė.

Na, taip, seksas – dalykas rimtas, dvasingas ir didingas, ir kiekvienas suartėjimas privalo tapti jei ne naujos gyvybės pradėjimu, tai bent magišku in ir jan susiliejimu. Iš tiesų koks gali būti susiliejimas su kosmosu, jei tuo metu tu jam rėki: „Dulkink mane greičiau!“, o jis atšauna: „Tuoj aš tave ištvatinsiu, kekše!”

Užvedančios kalbos
Viename forume moteris skundėsi, koks jos vyras vulgarus – ima ir pareiškia: „Och, kaip aš tave dabar padaryčiau...“ Dauguma ją guodė, bet, manau, iš tiesų pavydėjo – ne kiekvienas vyras po 10 bendro gyvenimo metų blizgina į žmoną akis kaip į geidžiamiausią sekso objektą.

Pora, kurioje nėra mirę natūralūs seksualiniai instinktai dėl tokių dalykų nesipyksta. Bet ką daryti su visai tais „dulkinti“, „padaryti“, ir pan.? Kuo juos pakeisti? Tuo pačiu pabodusiu „pamylėti“?

Tyrimai parodė, kad 75 procentai žmonių jaučiasi nepatogiai pasakodamiesi apie slapčiausius seksualinius troškimus ir fantazijas savo partneriui. Ir viena iš to priežasčių – skurdus žodynas. Su tėvais kalbėdavomės kažkaip aptakiai, neįvardinami nieko tikraisiais vardais. Maždaug taip: „Na, tu žinai, kad dėl viso šito gali kilti problemų? Būk atsargi, nes meilės vaisiai saldūs, o pasekmės liūdnos. Jei tu šitą jau galvoji, tai pasirūpink apsauga.“ Nesuprasi, ar kalba apie seksą, ar apie obuolių skynimą.